2019-aisiais taip nutiko Pirėjuje, 2020-aisiais – Krasnodare, o 2021-aisiais – ir Sankt Peterburge.
Tiesa, nors ir nespjauna į futbolą, pačiam Kuziai labiau rūpi krepšinio reikalai ir taip, kaip sekasi jo atstovaujamai ekipai.
O „Zenit“, su kuriuo lietuvis sukirto rankomis dėl vieno sezono, pernai stebino Eurolygą ir buvo per plauką nuo to, kad ketvirtfinalyje eliminuotų „Barceloną“. Tuomet katalonai sekinančioje serijoje išsikapstė 3:2.
Peterburgiečių, net ir praradusių savo vedlį Keviną Pangosą, tikslai nesumažėjo ir pasitinkant naująjį sezoną. Tam, kad išsišokimas Eurolygos turnyre nebūtų tik vienadienis, į buvusią Rusijos imperijos sostinę, kur jau anksčiau įsikūrė Artūras Gudaitis, buvo iškviestas ne tik M. Kuzminskas, bet ir Shabazzas Napieras iš NBA, Jordanas Loydas, Conneris Frankampas, Jordanas Mickey bei pora rusų.
Ar pusę sudėties pakeitęs „Zenit“ kolektyvas pateisins lūkesčius? Koks bus paties M. Kuzminsko sugrįžimas į Eurolygą ir jo vaidmuo naujoje komandoje? Kodėl jis be didesnių svarstymų priėmė Sankt Peterburgo klubo pasiūlymą? Kaip vertina Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA komplektaciją? Ir ar turi savo favoritą Lietuvos rinktinės trenerio rinkimuose?
Pokalbis apie tai – pirmoje naujojo sezono „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“.
– Mindaugai, suraitęs savo parašą ant metų sutarties su „Zenit“, sakėte, kad šį kartą buvo kaip niekada lengva apsispręsti, kur tęsti karjerą. Kokios priežastys tai lėmė?
– Taip, viskas buvo absoliučiai taip. Pirmą kartą gyvenime taip lengvai priėmiau sprendimą. Praėjęs sezonas „Lokomotiv“ gretose buvo geras tiek man, tiek ypač Mantui Kalniečiui, tiek visai komandai. Matome, į kokias komandas ir kokias lygas dauguma žaidėjų nuėjo. Dėl to labai džiugu.
„Zenit“ pasiūlymą gavau tikrai labai anksti – tuo metu Lietuvoje dar vyko atranka į Europos čempionatą. Tada nesinorėjo kvaršinti sau galvos, nes vyko rungtynės. Susidėliojau pliusus, kurių buvo daug. Vienas didžiausių – nuostabus treneris Xavi Pascualis, apie kurį gerai atsiliepiama ne tik kaip apie strategą, bet ir kaip apie žmogų. Man tai yra labai svarbu.
Ir dar – Eurolyga. Pernai TOP-8 turnyro komanda ir VTB lygos reguliariojo sezono nugalėtoja. Tai šiemet, manyčiau, sudarys šiokį tokį spaudimą, nes visi tikėsis panašių rezultatų, o juos pasiekti – ne taip lengva.
– Ar yra numatytos kokios nors premijos už pasiektus rezultatus? Ir apskritai ar Sankt Peterburge uždirbsi daugiau nei Krasnodare?
– Ne, ne daugiau (šypsosi). Už titulus premijos numatytos, o už paprastas pergales nemanau, kad yra daug klubų, kurie dar premijuotų.
– Buvai vienas svarbiausių „Loko“ žaidėjų, kuris aikštelėje vidutiniškai praleisdavo po daugiau nei 30 minučių ir pelnydavo po 14,5 taško. Dabar turbūt teks susitaikyti su kiek mažesniu vaidmeniu, galbūt kilti nuo atsarginių žaidėjų suolo. Dėl to nė kiek neišgyveni?
– Vienareikšmiškai ne. Visiškai nėra problemų. Svarbiausia, kad treneris aiškiai nurodo vaidmenį, su juo apie tai nemažai kalbėtasi. Manau, kad viskas turėtų būti gerai. Jeigu žiūrėtume tik į minutes, tada reikia eiti į žemesnę lygą ir ten žaisti gal net po 40 minučių (šypsosi).
Peterburgo komandoje turime net devynis legionierius, o VTB lygos rungtynėse galima žaisti tik su šešiais. Be to, sezonas ilgas. Tikrinau tvarkaraštį – rungtynių yra labai daug, tad visko bus: ir gerų, ir blogų momentų. Toks jau yra krepšinis ir tuos iššūkius yra labai smagu priimti. Duok Dieve, kad laimėtume, o žaidimo laiko ir garbės tada visiems tikrai užteks.
– Kalbant apie tikslus, ar jie buvo įgarsinti prieš šį sezoną?
– Konkrečiai tikslų niekas mums neįgarsino, bet logiška, kad „Zenit“ šiuo metu yra TOP-2 komanda Rusijoje, tad būtų labai smagu pirmą kartą istorijoje pabandyti iškovoti VTB čempionų titulą. O Eurolygoje geras rezultatas būtų patekti į aštuntuką. Abu šie siekiai yra reikalaujantys daug pastangų, bet manau, kad įmanomi.
– Šiuo metu Sankt Peterburge vyksta draugiškas krepšinio turnyras, kuriame kaunasi „Zenit“, CSKA, „Nižnij Novgorod“ ir „Parma“. Kadangi mieste vieši ir pastarosios ekipos vairininkas Kazys Maksvytis, laisvą dieną radai laiko susitikti su juo. Ne paslaptis, kad šiuo metu naujojo trenerio ieško Lietuvos rinktinė. Ar laiduotum į šį postą už Kazį?
– Aš nesu žaidęs jo treniruojamoje komandoje, tai sunku vertinti – man, kaip žaidėjui, turbūt ir neetiška. Faktas, kad jis – nuostabus žmogus. Aš visada stengiuosi pasikviesti vakarienės lietuvius, jeigu jie žaidžia pas mus, ir parodyti ką nors gražaus mieste. Nėra mūsų tiek daug, todėl reikia vieniems kitus palaikyti. Buvau susitikęs ir su Adu Juškevičiumi, ir Eigirdu Žukausku, dabar ir Marius Grigonis atvažiavo.
Galiu laiduoti už Kazį kaip už nuostabų vakarienės partnerį, o kaip bus su naujuoju rinktinės treneriu – čia jau ne man spręsti.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
