Vietos po Stambulo saule praėjusiame sezone neišsikovojęs lietuvis dar vasarai neįpusėjus nusprendė nebesižvalgyti žemėlapyje ir pasirinko vietą, po kurią gali vaikščioti kad ir užrištomis akimis.

„Žalgiriui“ E. Ulanovas priklausė beveik visą savo profesionalo karjerą.

„Nereikia adaptacijos pačioje pradžioje, nereikia pastangų įsiliejant į kolektyvą ir apsiprantant naujoje aplinkoje. Daugelį klube pažįstu, net neatrodo, kad kažkur toli būčiau išvykęs. Jausmas – labai geras, smagu ir jauku čia“, – Delfi sugrįžtuvių įspūdžius apibūdino kaunietis, padėjęs parašą ant vienerių metų sutarties.

Pernai į „Fenerbahče“ jis vyko mažiausiai dvejiems metams, bet dar kontrakto terminui neįpusėjus suprato, jog Turkijoje laimės neras.

Dėl klubo skausmų, užklupusio koronaviruso ir trenerio Igorio Kokoškovo sprendimų E. Ulanovui sezonas iš esmės baigėsi dar kovą – bent jau aikštėje legionierius iš Lietuvos nebepasirodė.

Man labai svarbu, kad galėčiau mėgautis žaidimu. Jeigu tai pavyks, manau, prisitaikysiu prie naujo žaidimo stiliaus, kad ir koks jis bebūtų. Svarbiausia – kad būtų geras rezultatas, patenkinti treneriai ir sirgaliai. Ir, aišku, sveikata.
Edgaras Ulanovas

Tiesa, jis teigia tuomet dar nenumanęs, jog karjeros kelias pasuks atgal į tėvynę. Kryptimi, kurią pats laiko ne mažiau geidžiama nei priešinga.

„Sezono pabaigoje nujaučiau, kad žaisti daugiau nebegausiu, turėsiu tik palaikyti komandos draugus. Tada kalba jau krypo link sutarties nutraukimo, bet minčių apie kitas komandas nebuvo iki vasaros.

Nevadinu šio įvykių posūkio žingsniu atgal. Pagal visą organizaciją Europoje „Žalgiris“ tikrai yra vienas iš penkių ar šešių pirmaujančių klubų. Kai jis kviečia, pasirinkti kitą darbovietę būtų protinga nebent tuo atveju, jeigu finansinės sąlygos skirtųsi labai stipriai arba tai būtų kuris nors kitas iš TOP-5 klubų.

Vienas tokių – ir „Fenerbahče“, kur organizacija taip pat buvo labai gera. Bet „Žalgiris“ tą patį gali pasiūlyti ir čia, Kaune. Eurolygoje yra daug ekipų, kurios neturi nieko panašaus. Todėl tiesiog džiaugiuosi, kad su „Žalgirio“ vadovybe palaikau gerus santykius, kad ji manimi pasitikėjo ir pakvietė sugrįžti“, – komentavo E. Ulanovas.


Kita vertus, dėl užsitęsusios pandemijos kauniečių laukia ne patys sočiausi metai. Ir tas pats E. Ulanovas Lietuvos čempionams tapo įkandamas tik dėl prastesnio praėjusio sezono.

Vis dėlto paklaustas apie žalgiriečių galimybes Eurolygoje, puolėjas tvirtai dėsto tą patį, ką atsakydavo ir tada, kai komandos biudžetas siekė aštuonženklę sumą, o nurodymus jai dalindavo Šarūnas Jasikevičius.

„Ne pirmi metai, kai žiniasklaida ir žmonės skalambija, kad mūsų sudėtis prastesnė nei anksčiau. Nors juk prognozėse niekad aukštai vertinami ir nebūdavome.

Patys suprantame, kad nesame talentingiausi ir gražiausi. Viską turėsime įrodyti savo komandiniu žaidimu. Mums, kaip ir visoms kitoms Eurolygos ekipoms, būtų labai smagu pakliūti į stipriausių aštuonetą, o paskui jau verstųsi naujas lapas, viskas vėl prasidėtų nuo pradžių“, – į atkrintamąsias varžybas taikosi žaidėjas.

Naują lapą jis vers ir krepšinio taktikos aspektu.

Jei anksčiau Š. Jasikevičius mėgdavo išnaudoti E. Ulanovo sugebėjimus žaisti nugara į krepšį, Martinas Schilleris debiutiniame savo sezone prie „Žalgirio“ vairo panašių situacijų puolime ieškodavo kur kas rečiau. Bet, žinoma, neturėjo ir paties E. Ulanovo, kuris galėtų jas realizuoti.

Paklaustas apie smarkiai pasikeitusį Kauno ekipos taktinį veidą, 199 cm ūgio krepšininkas traukė pečiais.

„Man labai svarbu, kad galėčiau mėgautis žaidimu. Jeigu tai pavyks, manau, prisitaikysiu prie naujo žaidimo stiliaus, kad ir koks jis bebūtų. Svarbiausia – kad būtų geras rezultatas, patenkinti treneriai ir sirgaliai. Ir, aišku, sveikata“, – pabrėžė E. Ulanovas.


Pastaroji jam nedavė ramybės kraunantis daiktus Stambule kelionei atgal į Lietuvą. Skausmai kvaršinti pradėjo dar sezono viduryje, o nustatyti tikslią jų priežastį pasirodė ne taip paprasta.

Dabar E. Ulanovas džiaugiasi išvengęs blogiausio scenarijaus – gultis po chirurgo skalpeliu neprireikė.

„Operacija buvo paskutinis pasirinkimas, jeigu niekas daugiau nebepadėtų. Laimei, iki jos nepriėjome. Tikiuosi, ir neprieisime. Kol kas problemų dėl skausmų nėra, nepraleidau nė vienos treniruotės. Aišku, sekame, kaip reaguoja organizmas – sąlygos tam Kaune yra superinės“, – nuo seno pažįstamų gydytojų kaimynyste patenkintas kaunietis.

Vis dėlto dėl traumos teko atsisakyti dabar jau buvusio Lietuvos rinktinės stratego Dariaus Maskoliūno kvietimo – E. Ulanovas iš šono stebėjo, kaip lemiamose olimpinės atrankos turnyro rungtynėse tautiečius sustabdė slovėnai, Tokijuje nužygiavę iki pat pusfinalio.

„Jeigu jau jie laimėjo, vadinasi, dėsningai. Nors manau, kad mes galėjome būti lygiai toje pačioje vietoje kaip ir Slovėnija. Nematau jokios priežasties, kodėl Lietuva negalėjo žaisti olimpinių žaidynių pusfinalyje. Nemanau, kad esame labai toli nuo slovėnų. Bet yra, kaip yra. Buvo ir pavydu, ir šiek tiek pikta, ir gaila, kad taip viskas susiklostė“, – atsiduso E. Ulanovas.


Primename, kad be jo „Žalgirį“ šią vasarą dar papildė gynėjai Mantas Kalnietis, Janis Strelniekas iš Latvijos ir Emmanuelis Mudiay iš Kongo, puolėjai Tyleris Cavanaugh iš JAV ir Nielsas Giffey iš Vokietijos, vidurio puolėjas Joshas Nebo iš JAV.

Klubą paliko Marius Grigonis, Thomasas Walkupas, Steve'as Vasturia, Rokas Jokubaitis, Nigelis Hayesas, Patricio Garino, Augustine'as Rubitas ir Martinas Gebenas.


Permainų įvyko ir M. Schillerio vadovaujamame trenerių štabe, kuriame Evaldą Beržininkaitį pakeitė austras Stefanas Grasseggeris.

Žalgiriečiai iki sezono pradžios sužais penkerias draugiškas rungtynes. Rugsėjo 1 ir 3 dienomis Lietuvos čempionai Kaune susitiks su Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija) ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandomis. Rugsėjo 7 d. kauniečiai pakels sparnus į Turkiją, kur dalyvaus „Gloria Cup“ turnyre.

Ten rugsėjo 8 d. „Žalgirio“ vėl lauks susitikimas su „Lokomotiv“, rugsėjo 10 d. – su Bursos „Tofaš“, o rugsėjo 12 d. – su Eurolygos čempionais Stambulo „Anadolu Efes“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)