Deja, iš tokių kalbų išėjo šnipštas: Luka su lietuviais darė viską, ką tik norėjo, ir netgi užfiksavo trigubą dublį – sušveitė 31 tašką, išdalino 13 rezultatyvių perdavimų, sugriebė 11 atšokusių kamuolių ir sukaupė net 42 naudingumo balus, o Slovėnijos rinktinė pirmą kartą per tris dešimtmečius, nuo pat 1992-ųjų, užtrenkė mūsiškiams duris į olimpines žaidynes.
Kyla klausimas: ar Lietuvos trenerių štabas prieš krepšinio vunderkindą iš Liublianos išvis bus paruošęs kokį nors planą?
„Labai akivaizdžiai pasimatė, kas yra NBA krepšininkai, o kas yra NBA žvaigždė. Ir NBA lygoje stabdant Luką duodamas tam tikros užduotys, kurios mačo eigoje yra keičiamos. Mūsų treneriai pasirinko vieną gynybos būdą ir per pirmus du kėlinius (per juos L. Dončičius suvertė 21 tašką – „Delfi“) nusprendė, kad jis veikia.
Trečio kėlinio pradžioje gavome tris tritaškius iš eilės į savo krepšį. Kas vyko nuo tada, labai komentuoti nenoriu, nes mūsų komanda nebežaidė taip, kaip planavo, ir rungtynės pakrypo ne į tą pusę, į kurią turėjo eiti. Tikiu, kad ir treneriai priims šią kritiką“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ rėžė geriausias LKL metų treneris Mantas Šernius.
Abiejų šalių rinktinėse atrankos turnyre buvo po du NBA žaidėjus, tačiau jų indėlis finale skyrėsi kardinaliai: jei lietuviai Jonas Valančiūnas su 14 taškų ir 6 atkovotais kamuoliais (vidurkiai NBA lygoje – 17,1 ir 12,5) ir Domantas Sabonis su 9 taškais, 6 atkovotais kamuoliai ir 0 rezultatyvių perdavimų (vidurkiai NBA lygoje – 20,3 taško, 12 atk. kam. ir 6,7 rez. perd.) buvo tolokai nuo gražios savo NBA statistikos, tai slovėnai L. Dončičius su 31 tašku, 13 atkovotų kamuolių ir 11 rezultatyvių perdavimų (vidurkiai NBA lygoje – 27,7 taško, 8,6 rez. perd. ir 8 atk. kam.) ir Vlatko Čančaras su 18 taškų ir 5 atkovotais kamuoliais (vidurkiai NBA lygoje – 2,1 ir 1,2) ją net pranoko.
Pirštu į nuvylusius NBA bokštus bedė ir krepšinio komentatorius Vaidas Čeponis.
„Slovėnai per visas rungtynes padarė tik penkias klaidas, tai rodo labai prastą mūsų gynybą. Ir aišku, mes daugiau tikėjomės iš D. Sabonio. Dukart NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis sukrapštė tik 9 taškelius. Ir niekaip nepagerina metimo iš vidutinio nuotolio. Matėme, kad keli jo bandymai buvo labai toli nuo tikslo.
Jeigu jis būtų toks galingas kaip Shaquille'as O'Nealas, tai ir nereikėtų mokytis mesti iš vidutinio. Bet kai varžovai dvigubina gynybą, juk negali galva pramušti sienos. Tas primityvus ir tiesmukiškas krepšinis bei kamuolio grūdimas ieškant J. Valančiūno su D. Saboniu nepasiteisino. Pritrūko įvairesnio žaidimo ir staigmenų varžovams“, – laidoje pastebėjo ekspertas.
Žaidimu mėgavęsi svečiai didžiąją finalo dalį diktavo savo sąlygas, o ketvirtame kėlinyje atitrūko net 16 taškų atstumu (69:85) ir anksčiau laiko galėjo pradėti repetuoti savo pergalės šokį.
„Jie savo energijos lygiu, pasitikėjimu ir netgi demonstruotu noru buvo stipresni už lietuvius. O jų taktika buvo labai paprasta: jie neapsunkino sau galvos ir tiesiog išnaudojo savo talentus, pabrėždami lyderius ir aiškią schemą, kuria nori žaisti. Visa taktinė našta buvo patikėta vienam-dviem žaidėjams ir net treneris į tai kišosi labai mažai. Didžiąją daugumą jų derinių nusprendė lyderis.
O mums kaip tik trūko laisvumo ir, kai dar, atrodo, buvo galima kabintis, vyrai numetinėjo kamuolį vienas kitam. Neatsirado to tikrojo lyderio, kuris būtų ėmęsis iniciatyvos ir sugrąžinęs komandą į kovą“, – teigė M. Šernius.
Skaudu buvo žiūrėti ne tik į mūsų tvirtovėje triumfuojančius oponentus, bet ir į epizodą, kai Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis po finalinės sirenos turėjo paspausti ranką ir įteikti naudingiausio žaidėjo titulą ne mūsų šalies atstovui, o L. Dončičiui.
„Manau, kad ne tik Arvydui širdį draskė po tokių rungtynių. Buvome favoritai, bet nelaimėjome. Tas pralaimėjimas yra kiekvieno trenerio, kuris kiekvieną dieną keliasi ir už tą minimalią algą eina dirbti. Manau, kad kiekvienam mūsų reikia susiimti, pasitempti ir įdėti daugiau pastangų, o ne tik praleisti laiką salėje“, – tikino naujasis Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubo vairininkas.
Jo manymu, atsistatydinus D. Maskoliūnui Lietuvos krepšinio federacijai į jo įpėdinio paskyrimą reikia pažiūrėti labai atsakingai.
„Vyriausiasis treneris turi dirbti tik su rinktine. Būtų labai sunku iš klubo važiuoti į langus ir sezono metu bendrauti su žaidėjais. Todėl nereikėtų daryti tokių skubotų sprendimų, kaip galbūt Dainius Adomaitis padarė. Man norėjosi, kad jis dar liktų, nes jis jau buvo išmokęs daug pamokų ir būtų galėjęs kur kas labiau padėti šitai rinktinei“, – sakė M. Šernius.
Pirmą kartą be olimpinio bilieto likusiai Lietuvos rinktinei, kuri nuo 2015-ųjų išgyvena medalių badą, FIBA reitinge gresia iškritimas iš pirmojo dešimtuko.
Lietuvius, kurie prieš šešerius metus buvo pakilę iki rekordinės, trečios, planetos reitingo vietos, po Tokijo olimpinių žaidynių, tikėtina, aplenks į jas patekusios Italijos (FIBA 10), Čekijos (FIBA 12), tos pačios Slovėnijos (FIBA 16) ir Vokietijos (FIBA 17) rinktinės.
„Ir serbai, ir graikai, ir kanadiečiai nepateko į žaidyes. Tai rodo, kad visos kitos šalys kelia savo krepšinio lygį. Krepšinis tikrai populiarėja ir nebėra taip, kaip anksčiau, kad kelios šalys akivaizdžiai dominuoja.
Auganti konkurencija mums nepadeda. Mes visgi esame maža tauta ir kiekviena mūsų karta negali generuoti po naują L. Dončičių. Nieko negalime padaryti, turime išlaukti geresnių rinktinių, nes tie krepšininkai taip greitai sporto mokyklose neužauga“, – aiškino M. Šernius.
Su tuo sutiko ir V. Čeponis, kurio teigimu, Lietuva – jau nebe elite.
„Mes nebeturime tokių talentų kaip anksčiau, gal tik išskyrus J. Valančiūną ir D. Sabonį. Nebėra tokių kaip Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Šarūnas Jasikevičius, nekalbant jau apie Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Rimą Kurtinaitį, Artūrą Karnišovą, Liną Kleizą ir kitus. Dabar mes jau nebesame ne tik pasaulio, bet ir Europos krepšinio elite“, – konstatavo jis.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
