Penktadienį spaudos konferenciją surengęs „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pateikė praėjusio sezono finansinius skaičius, kurie – ne tokie prasti kaip įsivaizduota prognozuojant blogiausią scenarijų, vis dėlto ir ne tokie gražūs, kaip optimistiškai tikėtasi praėjusią vasarą.
Iš planuotų 9,2 mln. eurų pajamų Kauno ekipa surinko 7,3 milijono. Skirtumą sudaro drastiškai – nuo prognozuotų 2,6 mln. iki 0,4 mln. eurų – smukusios įplaukos iš prekybos bilietais, kadangi dėl karantino didžiąją dalį sezono „Žalgiris“ žaidė tuščioje ar pustuštėje arenoje.
Kiek amortizuoti situaciją pavyko 0,6 mln. eurų apribojant išlaidas, kurios iš viso siekė 9,1 mln. eurų.
„Žalgiris“ sutaupė planuotą žaidėjų ir trenerių atlyginimų krepšelį sutraukdamas nuo 7,2 mln. iki 6,6 mln. eurų.
Tačiau kitą sezoną jis bus karpomas dar nuožmiau. Bent jau dabar P. Motiejūnas numato komandos formavimui skirti apie 5 mln. eurų, o iš viso preliminarus kito sezono biudžetas sudaro 6,8 mln. eurų.
„Šį skaičių pasiekėme orientuodamiesi į 2 tūkst. žiūrovų lankomumo vidurkį kitam sezonui. Nors klaustukų yra daugiau nei atsakymų. Kol kas nevykdome abonementų prekybos, neaišku, ar ateis nauja koronaviruso banga. Tikimės, kad vakcinacija veiks sėkmingai.
Bet nebenorėjome vėl planuoti biudžeto skaičiuodami maksimalų lankomumą, nusprendėme apsidrausti. Iš kitos pusės, nenorėjome palikti ir visiškai minimalaus varianto. Gal ir dabar mes šiek tiek rizikuojame, bet būti patrankų mėsa Europoje nenorime. Ambicijos nesikeičia, ieškome būdų, kaip tą biudžetą padidinti ir būti konkurencingiems bei toliau pretenduoti patekti tarp stipriausių Europoje“, – komentavo P. Motiejūnas.
Vis dėlto numatomą biudžetą jis vadina „neįkvepiančiu“ ir apgailestauja, jog „Žalgiris“ sulaukė mažiau valstybės paramos nei, pavyzdžiui, jo konkurentai Vokietijoje, kurių gautos kompensacijos už prarastas prekybos bilietais pajamas siekia 1,8 mln. eurų.
P. Motiejūno teigimu, „Žalgiris“ vienintelę išmoką, kuri siekė 320 tūkst. eurų, gavo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nors prašymus buvo pateikęs dar trims kitoms ministerijoms.
Klubas norėtų valstybės parama padengti šio sezono skolas, kurių daugiausiai prikapsėjo tam pačiam viešajam biudžetui.
Anot P. Motiejūno, „Žalgiris“ liko skolingas apie milijoną nesumokėtų mokesčių. Likusią naujų įsipareigojimų dalį – apie 300 tūkst. eurų – sudaro gerbėjų dar prieš paskelbiant karantiną pervestos lėšos už taip ir nepanaudotus bilietus.
Klubo direktorius pabrėžė, jog su žaidėjais ir treneriais už praėjusį sezoną atsiskaityta visiškai.
Kalbėdamas apie kitą sezoną, jis teigė ieškosiantis būdų kaip susikurti daugiau finansinės erdvės komplektuojant konkurencingą komandą.
Viena vilčių – derybos su Eurolygos žaidėjų asociacija, kurios pernai nepavyko, tačiau tęsiasi šiemet. Stipriausio žemyno turnyro ekipos nori susitarti su krepšininkais, jog pastarųjų atlyginimai būtų atitinkamai karpomi, jei dėl karantino ribojimų klubams vėl tektų rungtyniauti tuščiose salėse.
„Žalgiris“ taip pat žada toliau atkakliai belstis į valdžios institucijų duris.
„Esame ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos komanda. Kalbamės su verslu ir ministerijomis, Vyriausybe. Mūsų tikslas – iš valstybės gauta parama padengti 1,3 mln. „minusą“, sumokėti visus mokesčius.
Žaidėme savotišką pingpongą su keturiomis ministerijomis dėl kompensacijų, tai aktualu ne tik „Žalgiriui“, bet ir visoms profesionalioms sporto komandoms. Deja, esame šiek tiek neišgirsti. Pavyzdžiui, labai juokinga, kad pasikeitus teisės aktams mes, kaip viešoji įstaiga, nebegalėjome gauti dar 150 tūkst. eurų paramos, kitaip nei ekonominę veiklą vykdančios uždarosios akcinės bendrovės“, – skundėsi P. Motiejūnas, tačiau kartu patikino, jog per šiuos metus susidariusi skola bus išdėliota per ilgesnį laiką ir klubo pečių labai slėgti neturėtų.
Jis taip pat trumpai pakomentavo žiniasklaidoje ne kartą aprašytas sustojusias derybas su lietuviško kapitalo informacinių technologijų bendrove „Tesonet“ dėl ketvirtadalio klubo dalių pardavimo.
„Šiuo metu nėra tokių kalbų, kad nauji investuotojai galėtų ateiti. Ši bendrovė – ilgalaikiai mūsų rėmėjai, bet kitokios sutarties su jais neturime ir kitą sezoną neturėsime“, – patikino ilgametis „Žalgirio“ vadovas.
Naujam sezonui ruoštis aikštėse šalies čempionai tradiciškai pradės rugpjūtį.
