Perėjus prie privataus komercinio turnyro modelio, analogiško NBA, durys į Eurolygą užsivertų net tų pačių organizatorių valdomų Europos taurės varžybų nugalėtojams.

Esą naujus dalyvius Eurolygos vadovybė pasirinktų tik vardiniais kvietimais, jei susidūrus su finansinėmis problemomis prireiktų pakeisti kurį nors iš esamų klubų.

„Mundo Deportivo“ pažymi, jog tokia Eurolygos kryptis neišvengiamai susilauks daug politinių reakcijų, panašių į tas, kurias sukėlė praėjusį mėnesį vos per kelias dienas žlugęs futbolo Superlygos projektas.

Kito sezono Eurolygoje iš 18 komandų tik trys dalyvaus sportiniu principu. Aukštyn kopėčiomis palypės Europos taurės turnyro finalininkai „Monaco“ ir Kazanės UNIKS, vienas kelialapis rezervuotas Adrijos (ABA) lygos čempionams – Belgrado „Crvena Zvezda“ arba Podgoricos „Budučnost“.

Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano ASVEL prisijungs prie 11 ilgalaikes licencijas turinčių ekipų: Kauno „Žalgirio“, Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, Milano „Olimpia“, Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“, Stambulo „Fenerbahče“, Stambulo „Anadolu Efes“, Madrido „Real“, „Barcelona“ ir Vitorijos „Baskonia“.

Dvejų metų licencija turėtų būti apdovanota Berlyno ALBA, o paskutinį dalyvį Eurolyga pasirinks vardiniu kvietimu – realiausiu pretendentu laikomas Sankt Peterburgo „Zenit“.

Kaip rašo „Mundo Deportivo“, Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu seniai puoselėja uždaros lygos viziją, tačiau jos prieangiu iki šiol būdavo naujokams atviresnė Europos taurė.

Jordi Bertomeu
Foto: Imago / Scanpix

Vis dėlto dauguma ilgalaikes licencijas turinčių ir Eurolygos akcininkais esančių klubų spaudžia atsisakyti antro pagal pajėgumą turnyro. Teigiama, kad jo organizavimas kainuoja apie 7 mln. eurų per metus, o pajamų pavyksta surinkti tik 3 milijonus.

„Mundo Deportivo“ svarsto, jog tokioje situacijoje Europos taurės varžybų kortą J. Bertomeu gali išnaudoti ieškodamas kompromisų su Tarptautine krepšinio federacija (FIBA), organizuojančia kol kas tik trečio ešalono Čempionų lygą.

Primename, kad Eurolyga praėjusį mėnesį paskelbė mažinsianti Europos taurės dalyvių skaičių nuo 24 iki 20 komandų ir daugumai jų išdalinsianti trejų metų licencijas, garantuojančias pasirodymą turnyre nepaisant rezultatų nacionalinėse pirmenybėse.