56-erių įžymybė iš Kauno pirmą svarų apdovanojimą tarptautinėje suaugusiųjų krepšinio arenoje nuskynė 1987 metų Europos čempionate Graikijoje, kur su SSRS rinktine iškovojo sidabrą.
Aleksandro Gomelskio auklėtiniai, tarp kurių buvo ir Valdemaras Chomičius bei Sergejus Jovaiša, per visas pirmenybes suklupo tik kartą – varžybų finale.
Lemiamą mūšį dėl titulo čempionato šeimininkai laimėjo po pratęsimo 103:101. Š. Marčiulionis tuomet pelnė 16 taškų, S. Jovaiša – 17, V. Chomičius – 10, o rezultatyviausias komandoje buvo 21 tašką surinkęs latvis Valdis Valteris.
Pasakodamas apie šias rungtynes, Š. Marčiulionis teigė, jog prieš dvikovą Sovietų Sąjungos rinktinei buvo siūlomas kyšis mainais į pralaimėjimą.
„Trynėsi tuomet aplink komandą tokie graikai. Ir buvo toks faktas, kad siūlė pinigus. Nors niekas tų pinigų ir neėmė, jie vien savo veiksmais pasėjo kažkokią abejonę. Labai gerai tinka žodis – išblaškė. Jeigu po visų tų įvykių kompanija būtų išsikalbėjusi, jeigu treneris būtų surengęs kažkokį susirinkimą ir situacijos aptarimą, viskas būtų buvę kitaip.
Pinigų siūlymas tais laikais buvo baisus dalykas, sportinė moralė buvo aukščiausiame lygyje. Gomelskiui tiesiog reikėjo viešai iškelti klausimą – ar galima papirkinėti, ar galima save parduoti? Jeigu jis būtų tai padaręs, aš esu įsitikinęs, kad finale mes tuos graikus būtume sutrypę. O tada nieko panašaus neįvyko, o mes į aikštę išėjome abejojantys – kas čia vyksta, kodėl vyksta? Tai turėjo įtakos, išbalansavo komandą.
Tiesą sakant, tai vienintelis kartas, kai su kažkuo panašiu susidūriau per visą savo karjerą. Galima pajuokauti, kad taip savotiškai prisidėjome prie Graikijos krepšinio raidos. Realiai jie savo pasiekė net nesumokėję (juokiasi). Žiūrint iš kitos pusės, asmeniškai prieš mane graikai viską išpirko 1995-aisiais, kai po finalinio pralaimėjimo Jugoslavijai visi atsistoję arenoje skandavo „Lietuva, Lietuva“ – tokio jausmo niekada daugiau nebus“, – prisiminė Š. Marčiulionis.
Į šiuos komentarus netrukus atsiliepė vienas iš 1987-ųjų Europos čempionų Panagiotis Fasoulas.
57-erių buvęs vidurio puolėjas tąsyk finale turėjo ryškų vaidmenį – pelnė 12 taškų ir svariai talkino komandos lyderiui Nikui Galiui, kuris vienas suvertė net 40 taškų.
Dabar P. Fasoulas tikina, kad Š. Marčiulionio žodžiai yra įžeidūs. Po karjeros krepšinio aikštėse į politiką pasukęs ir 2007-2011 metais Pirėjo meru buvęs aukštaūgis, kuris taip pat yra FIBA Šlovės muziejaus narys, sukritikavo lietuvį socialiniame tinkle.
„Brangus Šarūnai, niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tokio didaus atleto sieloje yra tiek smulkmeniškumo.
Nuo pat pirmos dienos po mūsų triumfo 1987-aisiais iš jūsų komandos pasipylė išgalvoti kaltinimai, neva mes vartojome dopingą. O jūsų treneris A. Gomelskis išsakė rasistinį komentarą pavadinęs mus „mauritaniečiais“.
Nepamirškite, kad tuomet pakeliui į finalą mes dukart nugalėjome Jugoslaviją, kuriai atstovavo kai kurie geriausi tų laikų pasaulio krepšininkai. Nepamirškite, kad 1989 metų Europos čempionate mes dar kartą įveikėme SSRS.
Bandau suprasti, kad tos nesėkmės rimtai pakenkė Sovietų Sąjungos kaip sporto supergalybės įvaizdžiui. Ypač dėl to, jog buvo patirtos prieš dar tik kylančią krepšinio šalį Graikiją. Tačiau niekada nebūčiau pamanęs, kad jums tai sukels tiek daug problemų, jog net po 34-erių metų reikia bjauriai meluoti. Įsivaizduoju, kad šis incidentas, apie kurį pasakojote, liko nepastebėtas jūsų komandą lydėjusių SSRS pareigūnų.
Sakoma, kad pralaimėtojų vertė prideda šlovės prieš juos pasiektai pergalei. Deja, po trijų su puse dešimtmečio jūs sugebėjote viską sugadinti“, – rašė P. Fasoulas.
Pastarasis kartu su Graikijos rinktine prie Atėnuose iškovoto aukso po dvejų metų pridėjo Europos pirmenybių sidabrą, o 1997 metais su Pirėjo „Olympiakos“ tapo Eurolygos čempionu.
Nuo parketo P. Fasoulas nulipo 1999-aisiais ir vėliau kurį laiką dar dirbo vadybininku moterų krepšinyje.
