„Šiuo metu pagrindinis mano sportas – vaikščiojimas. Kasdien įvairiose Vilniaus vietose nueinu mažiausiai dešimt tūkstančių žingsnių, dažnai ir daugiau“, – pasakoja A. Užkalnis.
Andrius prisiminė kuriozišką istoriją, kaip baigė biatlonininko karjerą. Jis per treniruotę nepamatė, kad šalia taikinio yra treneris ir ten šovė. Viskas baigėsi laimingai, bet A. Užkalnis daugiau į biatlono pratybas nebeatėjo.
Žinomas žurnalistas pažėrė įdomių, netradicinių minčių apie krepšinį. Pasak Andriaus, labai gerai, kad žmonės stebėdami krepšinio rungtynes, sirgdami už mylimą komandą patenkina savo ego, lieja emocijas, švenčia pergales. Tačiau jis gana skeptiškai vertina teiginius, kad mūsų krepšinis net tada, kai išgyveno aukso amžių, smarkiai garsina Lietuvos vardą pasaulyje, prisideda prie teigiamo šalies įvaizdžio formavimo.
A. Užkalnis samprotavo ir apie sporto sąsajas su politika. Jis nemato nieko bloga, kad mūsų krepšininkai, treneriai pasirenka Rusijos klubus: Anot pašnekovo, tai yra tik darbas. Jei žaidėjai pradėtų šlovinti Rusijos politiką, Putiną, tada jau būtų negerai.
Andrius pasisakė ir apie krepšinio rungtynių komentavimą Lietuvoje. Jo nuomone, svarbiausias varžybas galėtų komentuoti profesionalūs specialistai – treneriai ar buvę krepšininkai. A. Užkalniui patiko, kaip tai darė Linas Kleiza.
