41-erių veteranas Prienuose pasižymėjo 6 rezultatyviais perdavimais ir šiuo metu savo sąskaitoje jų turi 1331. Sau už nugaros jis paliko kitą „Šiaulių“ atstovą – trenerio asistentą Robertą Giedraitį (1327).
Su LKL.lt bendravęs „Šiaulių“ puolėjas teigė dėl šio įvykio jau spėjęs pakalbėti su ekipos trenerių štabo nariu.
„Ne, patraukimo per dantis nebuvo. Nuėjau, trenerio atsiprašiau, kad aplenkiau, jis nusijuokė, pasveikino ir viskas“, – sakė M. Lukauskis.
Tiesa, „Šiaulių“ ekipos mohikanas dar iki šio pasiekimo per savo karjerą užkopė ir į kitas „Betsafe-LKL“ statistines viršūnes. Panevėžietis yra pirmas pagal sužaistas rungtynes (661) ir minutes (beveik 15,3 tūkst. min.) bei perimtus kamuolius (1051).
Ir tai dar gali būti ne viskas. Sekmadienį surinkęs 18 taškų, M. Lukauskis pakilo į antrą vietą rezultatyviausių visų laikų žaidėjų sąraše (5563 tšk.), kuriame aplenkė dabartinį Utenos „Juventus“ strategą Žydrūną Urboną (5557), o iki pirmoje vietoje įsitaisiusio Rolando Matulio (5645) jam trūksta vos 82 taškų.
Atsižvelgiant į tai, kad „Šiauliams“ šiame sezone liko mažiausiai septynerios rungtynės, ekipa pretenduoja į atkrintamąsias varžybas, o M. Lukauskis demonstruoja pavydėtiną sportinę formą, šis rekordas gali kristi dar iki vasaros.
„Paprasčiausiai žaidžiu savo žaidimą, – tvirtino „Šiaulių“ puolėjas. – Tikrai nesivaikau taškų ir nežadu jų vaikytis. Pavyks įmesti – įmesiu, nepavyks – ne. Nėra didelio sureikšminimo tuo atžvilgiu. Bet būtų malonu, jei pavyktų tai padaryti šiemet, nepavyks – ką padarysi.“
Tikra vyšnia ant torto galėtų tapti ir vyriausio visų laikų Lietuvos pirmenybių krepšininko titulas. Norėdamas savo biografijoje turėti ir šį įrašą, M. Lukauskis turės ant parketo grįžti ir kitame sezone. Tokiu atveju jis pagerintų Algimanto Pavilonio rekordą. Pastarasis šalies čempionate rungtyniavo būdamas 42 metų, 3 mėnesių ir 15 dienų, o „Šiaulių“ krepšininkas tokį amžių pasieks ateinantį rugsėjį.
LKL.lt – M. Lukauskio mintys apie įspūdingus pasiekimus, kitą sezoną, žaidimą keturiuose skirtinguose dešimtmečiuose ir karštą „Šiaulių“ sportinę formą.
– Pirmas LKL istorijoje pagal rezultatyvius perdavimus, antras pagal pelnytus taškus. Ką jums pačiam reiškia tokie skambūs žodžiai?
– Sakyčiau, daug reiškia. Vis tiek tai atspindi, kad per visą gyvenimą žaisdamas krepšinį, kažką pasiekiau. Ne tik pergalės ar pralaimėjimai, bet yra ir individualūs pasiekimai. Rezultatyvūs perdavimai reiškia, kad yra kuriamos progos ne tik sau, bet ir komandos draugams. Kiekvienas individualus pasiekimas yra malonus ir tai yra tavo darbo įvertinimas.
– Iki R. Matulio rezultatyviausiųjų sąraše dar trūksta 82 taškų. Jūsų komandai liko mažiausiai septynerios rungtynės šiame sezone, todėl pakilti į pirmąją įmanoma dar šiemet. Ar yra papildomo azarto ir noro pasirodyti geriau dėl tokio pasiekimo?
– Ne, papildomai nieko nėra. Aš pats tų dalykų neseku, neturiu susirašęs. Viskas, ką sužinau, yra iš žurnalistų. Yra žmonės, kurie daugiau seka tuos dalykus, jie man vis parašo. Tikrai nesivaikau ir nėra būtina tą padaryti.
Anksčiau buvo daug kalbų ir pats pajuokaudavau, kad norėčiau būti vyriausiu LKL žaidėju. Iki to dar trūksta gan nemažai, o gal ir nedaug, bet kažko vaikytis nepradėsiu.
Paprasčiausiai žaidžiu savo žaidimą. Tikrai nesivaikau taškų ir nežadu jų vaikytis. Pavyks įmesti – įmesiu, nepavyks – ne. Nėra didelio sureikšminimo tuo atžvilgiu. Bet būtų malonu, jei pavyktų tai padaryti šiemet, nepavyks – ką padarysi.
– Vis dėlto dar vienas didelis rekordas šiemet yra neįveikiamas. Tai – vyriausio visų laikų LKL krepšininko rekordas, priklausantis Algimantui Pavilonis. Ar jau pasvarstote apie kitą sezoną ir galimybę turėti dar ir tokį pasiekimą?
– Aš nesakau, kad nebenoriu žaisti. Reikia sulaukti sezono pabaigos, truputį pailsėti. Jeigu bus pasiūlymų, tada ir žiūrėsime. Bet aš nesakau, kad nenoriu žaisti. Visa kita priklauso nuo įvairių aplinkybių.
Būdavo, kad klausia: kiek dar žaisi? Dabar jau tas amžius, kur negali planuoti metus ar dvejus į priekį, nes nežinai, kas atsitiks kitą dieną. Nutinka trauma ir automatiškai viskas keičiasi, nes tokiame amžiuje ir kiekviena traumelė gyja ilgiau. Daug planuoti negali, paprasčiausiai gyveni šia diena.
– Ar nėra keista, kad kai kurie jūsų komandos draugai dar nebuvo gimę, kai pradėjote žaidėte LKL?
– Viskas yra pasikeitę, ištobulėję. Yra tokių žaidėjų, prieš kurių tėvus esu žaidęs. Dabar jų sūnūs žaidžia LKL, yra ir komandos draugų, yra ir kitose komandose. Tai yra keista, bet man taip davė gyvenimas, likimas, kad taip ilgai pavyksta išbūti. Be abejo, labai džiugina.
Daug kas sako, kad laukia, kol su savo sūnumi sužaisiu. Norisi atsiliepti: ką, jūs norite, kad numirčiau aikštėje? Reikėtų nemažai laukti, bet niekada negali žinoti. Pagyvensime – pamatysime.
– Su kitais žaidėjais, kurie žaidė iki maždaug 40-ies, kaip kad R. Matulis, Dainius Šalenga, Ž. Urbonas, susisiekiate, pasikalbate apie senesnius laikus?
– Rolandas Skaisgirys prieš kelis metus pajuokavo, kai dar jo nebuvau aplenkęs pagal amžių. Sakė: „sustok, gal jau viskas, užteks“. Bet šiaip nepasiskambiname. Pirmiausiai galbūt dėl to, kad nesame labai artimi draugai. Žinome vienas kitą, susitinkame aikštėje ar mieste. Pakalbi, pasveikini ir tiek.
– Praėjusi savaitė jums buvo įspūdinga, vidutiniškai po 22,5 naudingumo balo, pergalė prieš „Lietkabelį“ ir dramatiškas pralaimėjimas Prienuose. Kaip gerai jaučiatės šioje sezono stadijoje?
– Nepasakyčiau, kad tai gera forma ar kažkas. Paprasčiausiai kai atvažiavau į „Šiaulius“, pradžia buvo sunki. Į komandą įsiliejo keli nauji žaidėjai, daug naujovių. Užtruko, reikėjo laiko, kad suprastume trenerio filosofiją, ką jis nori perteikti, mokėti sureaguoti. Daug darbo buvo įdėta. Prieš kokius du mėnesius pradėjo jaustis įdirbis. Nuo gruodžio mėnesio iki dabar yra padarytas didelis progresas, tai mums leidžia rodyti geresnius rezultatus. Dabar suprantame vienas kitą, mokame šiek tiek geriau išnaudoti tam tikras situacijas ir progas.
– Sezono pradžioje, kai nebuvo džiuginantys rezultatai, reikėjo tam tikro jūsų, kaip veterano ir kapitono, vaidmens rūbinėje?
– Kapitonas buvau ne iš pradžių. Tekdavo pasikalbėti, bet rūbinėje mes neturime problemų. Tikrai šaunūs vyrukai, bet kai pralaimi rungtynes po rungtynių, velkasi toks šleifas ir bloga nuotaika.
Prisimenu, kai žaidžiau Sicilijoje, Italijos antrojoje lygoje, būdavo vienos rungtynės per savaitę, ir kai jas pralaimi, visa savaitė būna sunki. Kai seka pralaimėjimas po pralaimėjimo, kartais net sunku kažką pasakyti.
Treneriai kalbėjo su žaidėjais, ir aš su kai kuriais kalbėdavau. Po truputį atradome gerąsias savybes ir pradėjome judėti į priekį. Džiugina, kad yra progresas.
– Kokius tikslus keliatės paskutiniam sezono mėnesiui?
– Tikslas paprastas, trauktis nėra kur, į kiekvienas rungtynes einame kaip į lemiamas. Mums reikia laimėti kiek įmanoma daugiau.
