Pirmuosius du Vilniaus ir Kauno klubų susitikimus užtikrintai laimėjo „Žalgiris“.

Spalio mėnesį žalgiriečiai sostinėje triumfavo 12 taškų skirtumu, o Kaune gruodžio mėnesį buvo atverstas ir naujas lapas derbių istorijoje – „Žalgiris“ sutriuškino traumų ir susirgimų išretintą „Rytą“ didžiausiu iki šiol 47 taškų skirtumu.

Vis dėlto, trečiąjį tarpusavio mūšį komandos pasitinka jau visiškai skirtingomis nuotaikomis – štai „Rytas“ nuo paskutinės kovos iškovojo 14 pergalių ir patyrė vos 2 pralaimėjimus. „Žalgiris“ per tą patį laiką iškovojo 11 pergalių ir patyrė vos vieną nesėkmę.

Abi šios komandos pasitikdamos trečiąjį derbį savo sąskaitoje turi tiek pat laimėjimų – po 21.

Prieš dvikovą su „Žalgiriu“, sostinės ekipos kapitonas Arnas Butkevičius tikino, kad jo komanda laukia kovingų rungtynių, tačiau giliai viduje tikisi ne tik kovingo, bet ir geriausio pasirodymo šiame sezone.

„Visų pirma, turime sužaisti pagal savo galimybes. Mes tikimės kovingų rungtynių. Tikimės duoti gerą kovą. Norėtųsi sužaisti geriausias sezono rungtynes, nes turbūt dar nebuvo tokių, kuriose išlaikytume maksimumą visos dvikovos metu. Manau, kad jau būtų pats laikas tai padaryti“, – kalbėdamas su LKL.lt sakė A. Butkevičius.

– Po keturiolikos pergalių iš eilės, prieš pat mūšį su „Žalgiriu“ patyrėte pirmąjį pralaimėjimą. Kiek toks pralaimėjimas pakeičia emocinę komandos būseną?

– Nemanau, kad tokie pralaimėjimai išmuša iš vėžių, ar kelia neigiamas emocijas. Manau, kad tai būtent ir yra signalas, jog turime labiau atkreipti dėmesį į savo daromas klaidas. Turime suprasti, kad turime žaisti su visais varžovais. Eilę rungtynių matome tą patį – kai tik mes atsipalaiduojame, mus varžovai iškart baudžia.

– Prie ko nuiveda tie momentiniai atsipalaidavimai?

– Mes nesugebame visas 40 minučių demonstruoti kokybiško krepšinio. Mus ši bėda tikrai persekioja.

– Arnai, paskutinėse rungtynėse pats vos nepataikėte lemiamo metimo iš savo aikštės pusės. Tai būtų vienas geriausių jūsų karjeros epizodų?

– Turbūt taip. Išplėšti pergalę tokiu metimu būtų įspūdinga. Bet visa tai jau sėkmės reikalas.

– O kaip manote, dėl kokių priežasčių taip stipriai pasikeitė komandos žaidimas, kas lėmė tą įspūdingą pergalių seriją?

– Viskas susideda į vieną visumą. Visų pirma, trenerio pasikeitimas įnešė teigiamų pokyčių komandoje – tiek atmosferoje, tiek žaidime. Tai tikrai manau yra akivaizdu. Tai kartu yra ir didžiausias trenerio nuopelnas. Jis sugebėjo aiškiai, suprantamai ir paprastai perteikti savo sistemą visiems žaidėjams. Svarbiausia, kad sistema veiktų, o ji – veikia. Treneris tikrai pakeitė komandą.

– Sakote, kad treneris akivaizdžiai pakeitė komandą. Kaip?

– Krepšinis yra toks sportas. Kai žaidi savo pamėgtoje pozicijoje, kai žaidi tokį stilių, kurį mėgsti pats, tau yra daug lengviau. Visa tai persiduoda komandai. Kiekvienas turi jaustis patogiai, o kai aikštelėje jautiesi patogiai, toliau seka ir gera emocija. Tiek pačiam žaisti malonu, tiek, turbūt, žiūrėti iš šono.

– Turbūt ir žaidėjai jaučiasi geriau?

– Komanda tikrai dirba kryptingai, dauguma jau atranda savo vietą aikštelėje. Dauguma žino, ko treneris iš jų nori, o treneris žino, ko iš jų gali tikėtis. Visa tai susideda į rezultatus.

– Kokioms rungtynėms ruošiatės šį kartą, žinodami, kad du derbius jau pralaimėjote?

– Visų pirma, turime sužaisti pagal savo galimybes. Mes tikimės kovingų rungtynių. Tikimės duoti gerą kovą. Norėtųsi sužaisti geriausias sezono rungtynes, nes turbūt dar nebuvo tokių, kuriose išlaikytume maksimumą visos dvikovos metu. Manau, kad jau būtų pats laikas tai padaryti.

– Andrew Goudelockas atrodo vėl atradęs save. Jūsų, kaip kapitono akimis, jis dabar jaučiasi geriau, nei sezono pradžioje?

– Akivaizdu. Jis yra mašina. Jam kartais tiesiog reikia duoti kamuolį ir rungtynės gali pasikeisti visiškai priešinga kryptimi. Jeigu yra jo diena, tikrai būna tokių dienų, kai jam krenta absoliučiai viskas. Tada labai, labai sudėtinga jį sustabdyti. Plika akimi matosi, kad jis yra kur kas geresnėje sportinėje formoje, nei sezono pradžioje. Bet reikia nepamiršti ir kitų – tikrai visi atrodome geriau, nei prieš kurį laiką.

– Žaisti derbį be žiūrovų – pliusas dėl mažesnės įtampos, ar minusas dėl emocijų?

– Absoliutus minusas. Be žiūrovų žaisti yra didelis minusas. Visas šis sezonas yra toks – visai kitokia emocija, visai kitokia rungtynių atmosfera. Visa tai absoliučiai neatspindi tikrojo krepšinio dvasios. Mes to žiauriai pasiilgome.

Kad ir žaidžiame jau visą sezoną, bet labai sunku prie to priprasti. Labai, labai esame išsiilgę. Visi apie tai kalbame, kad žaisti su žiūrovais yra šimtą kartų maloniau ir šimtą kartų lengviau. Tai, ką jie atsineša į areną, tikrai stipriai persiduoda kiekvienam žaidėjui ir bendrai komandos atmosferai.