Nei nervų, nei varžovų gynybos nebepančiojamas „Žalgiris“ (17/17) ketvirtadienį mėgavosi laisve puolime ir pranoko Atėnų „Panathinaikos“ (11/21) 93:78, o pergalę dar pasaldino pirmieji 18-mečio Manto Rubštavičiaus taškai Eurolygoje.

Paskutiniame tarptautinio sezono mače žalgiriečiai vertėsi be koronavirusu užsikrėtusių Augustine'o Rubito ir Nigelio Hayeso bei traumuotų Joffrey Lauvergne'o ir Artūro Milaknio.

Ir dėl to, M. Schillerio nuomone, rezultatas tik dar garbingesnis.

„Galime didžiuotis tuo, ką nuveikėme Eurolygoje šiame sezone. Aišku, norėjosi, kad drugeliai pilve sklandytų ir po kelių kitų pastarųjų mačų, bet yra kaip yra.

Vis dėlto turime gerbti tai, ką padarėme. Gerbti, ką šiandien padarėme su tokia sudėtimi, kai „Panathinaikos“ buvo aiškus favoritas, tačiau vaikinai vis tiek kovėsi įdėdami visą širdį, laimėjo kovą „po lenta“ prieš aukščiausią Eurolygos komandą“, – komentavo 39-erių specialistas.

Galutinė „Žalgirio“ pozicija turnyro lentelėje buvo aiški dar prieš paskutinį turą – kauniečiai šiemet liko 11-i.

Kol kas M. Schilleris vengia klausimų, kokias išvadas reikėtų padaryti, kad kitą sezoną komanda ne tik lenktyniautų, bet ir finišuotų atkrintamųjų varžybų zonoje.

Jo žodžiais, tai bus analizuojama vasarą, o kol kas dar liko drausmingai apginti pozicijas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).

– Kaip 17 pergalių ir tiek pat pralaimėjimų Eurolygos reguliariajame sezone atitinka lūkesčius, kurių turėjote debiutuodamas šiose pirmenybėse?Delfi paklausė M. Schillerio

– Jei rugsėjį kas nors būtų pasiūlęs tokį rezultatą, būtume sutikę. Esu patenkintas šiais skaičiais, bet vis dar skaudu, jog neperšokome atkrintamųjų barjero. Tos rungtynės su Tel Avivo „Maccabi“... Vis dėlto nėra ko liūdėti. Kaip kovotojas, negaliu sakyti, kad viskas puiku, tačiau pažvelgus į mus iš didesnio atstumo matau, kuo didžiuotis.

– Vertindamas retrospektyviai, ką sezono metu būtumėte daręs kitaip, kokios pamokos jums galbūt padės tapti geresniu treneriu kitais metais?

– Tai liečia įvairias detales. Bet mūsų sezonas dar nebaigtas, kol kas aš apie tai negalvoju. Žinoma, visada išanalizuoju, kas buvo padaryta ir kokias pasekmes tai turėjo. Tačiau tuo užsiimu po sezono ruošdamasis kitam. Taip darau kasmet. Taigi, šis klausimas bus tinkamesnis sezonui pasibaigus, tiesiog tam dar ne laikas. Aišku, vienokių ar kitokių išvadų bus, antraip netobulėčiau.

– Transparantas su A. Schwarzeneggeriu veikiausiai buvo adresuotas ir jums. Kaip manote, ar dar daug turėsite evoliucionuoti, kol Terminatoriaus režimą pajėgsite įjungti Eurolygoje, panašiai kaip per kelerius metus pavyko padaryti NBA G lygoje?

– Negaliu tiesiai atsakyti į jūsų klausimą, tačiau turiu pasakyti, kad plakatas buvo labai geras (juokiasi – Delfi). Džiaugiuosi, kad arenoje buvo dar vienas austras. Labai laukiu, kada vėl susitiksiu su „Žalgirio“ fanais. Pamenu, kaip su komanda praėjusią savaitę viešint Miunchene viešbučio, kuriame apsistojome, vadovas pasakojo, jog nepaisant pandemijos buvo iš anksto užsisakęs sau ir sūnui skrydį į Kauną. Todėl, kad tai buvo vienintelė išvyka, kurią gyvai norėjo pamatyti sūnus. Aš irgi noriu pamatyti sirgalius, kuriuos žino visa Europa.

– Kokių savybių žaidėjų pirmiausia turėtų ieškoti „Žalgiris“ vasaros rinkoje, kad komanda kitą sezoną būtų sėkmingesnė?

– Įdomus klausimas, bet negaliu iškart atsakyti. Kaip minėjau, pats dar gyvenu šiuo sezonu, o klubas, savo ruožtu, užsiima komplektacijos darbais. Vienas dalykas, kurį turime suprasti, yra faktas, jog šiame sezone mums taip pat daug kas pavyko, apie tai byloja 17 pergalių. Taip pat aišku, kad „Žalgiris“ privalo išlikti lietuviškas klubas.

Viskas čia prasideda nuo lietuvių, tai svarbu viso klubo identitetui. Eurolygoje yra gal tik keturios komandos, kurios panašiai remiasi vietiniais talentais: be „Žalgirio“ dar „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ bei Belgrado „Crvena Zvezda“. Mums viskas turėtų prasidėti nuo šios minties.

"Žalgiris" - "Panathinaikos" rungtynių statistika

– Šįvakar pirmuosius taškus Eurolygoje pelnė M. Rubštavičius. Kaip apskritai vertinate visų „Žalgirio“ jaunuolių progresą?

– Žaidėjų individualus tobulėjimas yra viena priežasčių, kodėl buvau pasamdytas. Ne tik jaunų lietuvių, bet ir visų kitų. Esu patenkintas nuveiktu darbu. Net Paulius Jankūnas pradėjo geriau mesti tritaškius, Nigelis Hayesas tai darė geriausiai per visą karjerą, Marius Grigonis apskritai žaidė fenomenaliai, Rokas Jokubaitis tapo daugiau nei po 20 minučių per rungtynes Eurolygoje žaidžiančiu krepšininku. Daug kuo galima didžiuotis, tačiau tai yra nenutrūkstantis procesas, kuris toliau tęsis nuo pat rytojaus.

– Kaip per šiuos metus paaugote jūs pats ir komanda?

– Labiausiai augau patirties lygiu. Ypač taktiškai: pripratau prie Eurolygos krepšinio visomis šios frazės prasmėmis. Tuo metu komanda visą sezoną rodė gerą charakterį. Nors žaidimas bangavo, man smagu, kad iš duobių lipome, o būtent tam charakteris ir yra reikalingas. Tikiu, kad visi kartu mes paaugome.

– Kalbant apie P. Jankūną, jis po rungtynių paskelbė, jog žais „Žalgiryje“ ir kitą sezoną. Galbūt atskleisite, koks buvo jūsų pokalbio su kapitonu turinys prieš priimant šį sprendimą?

– Kalba nebuvo sunki, nes tai – jo sprendimas. Juk tai – jo klubas. Žmonės turi suprasti, koks svarbus Paulius yra, kiek daug jis nuveikė „Žalgirio“ labui. Tad kamuolys buvo jo paties rankose. Mums džiugu, kad jis lieka, nes Paulius suteikia komandai Eurolygos patirties, geriau nei bet kada anksčiau meta tritaškius, gerai ginasi ir kovoja dėl atšokusių kamuolių. Be to, jis sutelkia visus žaidėjus, yra „Žalgirio“ dvasia.