„Teko su juo žaisti, bet jis treniruodavosi mažiau nei kiti, nes jau buvo vyresnis žaidėjas. Prisimenu, kad jis manęs nedengdavo, pasirinkdavo kažką kitą. Man dažniausiai tekdavo žaisti prieš Justiną Dentmoną. Kai įeidavau į aikštę, Šaras pasislinkdavo į kitą poziciją“, – prisiminė L. Lekavičius.
Iš Šilalės kilęs 27-erių įžaidėjas Lietuvos čempionų komandoje su pertraukomis rungtyniauja nuo 2014-ųjų.
Vienintele karjeros stotele be Kauno 180 centimetrų ūgio gynėjui 2017–2019 metais tapo Atėnai ir ten dievinamas „Panathinaikos“. Tinklalaidės svečias prisiminė, kad sprendimas keltis į užsienį nebuvo lengvas.
„Buvo labai sudėtinga. Kai pasirašiau kontraktą, buvau Amsterdame, norėjau pailsėti, gadino mano atostogas. Sprendimą turėjau priimti greitai, visą dieną skambinėjo brolis, tėvai, Šaras ir Xavi Pascualis. Jis pasakė, kad gali būti tuo treneriu, kuris suteiks man galimybę kilti į aukštesnį lygį“, – pasakojo L. Lekavičius.
Kalba su juo pasisuko ir apie dėjimus į krepšį. Pasirodo, ūgiu nepasižymintis Kauno ekipos narys per savo karjerą yra krovęs kamuolį į krepšį ir šio žaidimo elemento nelaiko problematišku.
„Rungtynių metu esu įdėjęs studentų lygoje, KTU salėje. Visi sakė, kad lankas buvo žemesnis, bet buvau labai savimi patenkintas. Dabar nežinau, kaip ten buvo iš tikro. Kartais man užeina, kai po gero apšilimo jaučiu, kad galiu įdėti ir įdedu. Nėra taip, kad neįdėčiau. Ateina jausmas, kad šiandien galiu įdėti. Per rungtynes esu įdėjęs ir Šilalėje“, – tikino L. Lekavičius.
