Nesusipratimai dėl tariamo pelno
Antradienį nuotoliniu būdu rengiamame LKL visuotiniame susirinkime vyks prezidento rinkimai, tačiau ne šis darbotvarkės punktas atrodo įdomiausias.
Mat juose iškelta vienintelė kandidatūra – dabartinis LKL vadovas Remigijus Milašius turėtų būti perrinktas trečiai ketverių metų kadencijai.
Būsimų rinkimų baigtis – aiškesnė nei praėjusių metų finansiniai LKL rezultatai.
Antradienį visuotinis susirinkimas tvirtins finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuo remiantis, lyga per 2020-uosius uždirbo 145 tūkst. eurų pelno.
Pagal šį dokumentą, pandeminiais metais LKL surinko 1,65 mln. eurų pajamų, o veiklos sąnaudos sudarė 1,51 mln. eurų.
Skirtumas su ženklu „+“ kai kuriems Delfi kalbintiems elitinio diviziono klubų vadovams priminė anksčiau laiko nutrauktą praėjusį sezoną ir LKL vadovybės tuomet padiktuotą sprendimą nedalinti prizinio fondo.
„Visi finansiniai klausimai pirmiausia turi būti sprendžiami pačios lygos viduje. Bet tiesa, kad praėjusio sezono prizinis fondas mums tebėra aktuali tema, apie kurią nuolat primename lygai“, – sakė Panevėžio „Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys.
Lygiai prieš metus skubiai sušauktame LKL valdybos posėdyje klubai prašė paskirstyti bent pusę 300 tūkst. eurų siekiančio prizinio fondo. Arba 60 proc. – mat tokią dalį reguliaraus sezono spėta sužaisti iki nokautuojančio pirmojo koronaviruso smūgio.
Tačiau R. Milašius tuomet užgesino viltis patikindamas, kad lyga tam neturės finansinių išgalių dėl nutrūkusių televizijos transliacijų ir stojančios verslo paramos.
Dabar LKL prezidentas teigia, jog lyga praėjusiais metais išties sunkiai sudūrė galą su galu, o jos finansinės ataskaitos neatspindi realaus vaizdo. Tad ir grįžti prie neišmokėtų premijų klubams esą nėra kaip.
„Mes tikrai nieko neuždirbome. Anksčiau LKL finansiniai metai sutapdavo su krepšinio sezonu – nuo vasaros iki vasaros. O 2019-ųjų pabaigoje pakeitėme tvarką ir dabar skaičiuojame juos pagal kalendorinius metus. Praėję metai buvo pereinamieji, todėl į ataskaitą įtrauktos pajamos už ilgesnį laikotarpį – 16 mėnesių. Bet realiai pernai išėjome maždaug „ant nulio“, – pirmadienį Delfi aiškino R. Milašius, pridūręs, jog diržus veržėsi ir pati lyga, vienu metu leidusi darbuotojus į prastovas ir nurėžusi 20-30 proc. jų atlyginimų.
Anot LKL generalinio direktoriaus Romualdo Brazausko, skaičius LKL finansinėje ataskaitoje iškreipė ir iš valstybės pagal įvairias pandemijos nulemtų nuostolių kompensavimo priemones gauta parama, kuria buvo mažinamos sąnaudos. Per praėjusius metus LKL gavo 34 tūkst. eurų dydžio subsidiją mažoms įmonėms, 30 tūkst. eurų kompensaciją už prastovas bei 9 tūkst. eurų dalinę nuomos mokesčio kompensaciją.
O jau artėjant pirmadienio darbo dienos pabaigai iš LKL būstinės Delfi pasiekė signalai, jog finansinės ataskaitos turėtų būti pakoreguotos.
Paskola dzūkams
Praėjusią savaitę lankydamasis Seimo Ekonomikos komitete R. Milašius skaičiavo, kad LKL klubai dėl pandemijos bendrai neteko 13 mln. eurų pajamų. Beveik pusė jų neįkrito į daugiausiai žiūrovų sutraukiančio čempiono Kauno „Žalgirio“ piniginę.
Į nuotolinį Seimo komiteto posėdį R. Milašius tuomet prisijungė greta savęs kabinete pasisodinęs Tomą Pačėsą – formaliai jokių pareigų Alytaus „Dzūkijos“ klube neužimantį, bet šiai ekipai LKL valdyboje atstovaujantį buvusį krepšininką.
Turbūt neatsitiktinai. Nors pernai LKL neišmokėjo premijų čempionato dalyviams, būtent „Dzūkijai“ ji ištiesė pagalbos ranką.
Šio sezono pradžioje lyga suteikė 40 tūkst. eurų paskolą Alytaus klubui, kuris jau ne vienerius metus finansiškai yra vienas pažeidžiamiausių turnyre.
Ir panašu, kad toks impulsas padėjo: dzūkai aikštėje kol kas lenkia išankstines prognozes, kratydamiesi čempionato autsaiderių etiketės bei užimdami 8 vietą (7 pergalės/13 pralaimėjimų).
Sandoris buvo sudarytas be LKL valdybos žinios – bent jau Delfi kalbinti klubų vadovai teigė apie tai nieko negirdėję.
„Buvo sunki situacija, klubas kreipėsi pagalbos. Paskolinome sumą, kuri bus grąžinta balandį. Kodėl nepadėti klubui, kuriam sunku, jeigu galimybės kažkuriuo metu tai mums leidžia“, – sprendimą imtis lygai nebūdingos skolinimo veiklos aiškino LKL prezidentas.
Pasak R. Milašiaus, pinigai paskolai paimti iš sąskaitos, kurioje kaupiamas prizinis fondas, kuris bus išdalintas šiam sezonui pasibaigus.
Kas bus, jei „Dzūkija“ nesureguliuos savo finansinių srautų ir laiku negrąžins pasiskolintų lėšų?
„Jeigu gyvenime niekuo netikėsi ir niekuo nerizikuosi, nepasieksi jokių rezultatų“, – atsakė R. Milašius.
Kitaip nei pernai, šiemet LKL žada klubams išdalinti 300 tūkst. eurų prizinį fondą.
Praėjusį mėnesį Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverto dalyviams jau buvo paskirstyta 90 tūkst. eurų premijų.
Abiem atvejais piniginio prizo dydį lemia komandos užimta vieta. Nors, pavyzdžiui, Kėdainių „Nevėžio“ sporto direktorius Virginijus Bulotas fondą siūlo raikyti kitaip.
„Mano asmenine nuomone, visoms ekipoms reikėtų padalinti po lygiai – tai būtų solidarumo išraiška“, – Delfi sakė vienas „Nevėžio“ vadovų.
Kaip bemanytų kiti LKL klubai, svarbiausia, kad skirstyti bent jau būtų ką.
