Būtent jis su Joffrey Lauvergne'u trečiame kėlinyje sujudino žalgiriečių puolimą – po efektingo tandemo žaidimo du prieš du žiūrovai pirmose „Žalgirio“ arenos eilėse iš savo vietų nešokinėjo tik dėl to, jog yra išpjauti iš kartono.

R. Jokubaitis finišavo surinkęs 10 taškų, 5 rezultatyvius perdavimus ir 14 naudingumo balų.

J. Lauvergne'as apskritai buvo geriausias rungtynių žaidėjas – 18 taškų, 6 atkovoti kamuoliai, 19 naudingumo balų.

Simboliška, jog vienas kitam taip pagelbėjo du krepšininkai, kuriems praėjęs mėnuo asmeniškai buvo prasčiausias sezone.

Per keturias pastarąsias Eurolygos dvikovas R. Jokubaitis dusyk buvo „nulinis“ (neužsitarnavo nė vieno naudingumo balo) ir tenkinosi 3 taškų vidurkiu.

„Paskutinė atkarpa nebuvo labai maloni – nei man pačiam, nei treneriams, nei sirgaliams. Treneris davė daug minučių, bet kažko įspūdingo nepavykdavo nuveikti.

O dabar viduje nežinau, kur dėtis. Psichologiškai reikėjo tokių rungtynių, reikėjo sau ir komandos draugams pakelti ūpą. Džiaugiuosi ir visa ekipa, ir savo pasirodymu. Tikėkimės, į sezono galą žaidimo kreivė dar eis aukštyn“, – spaudos konferencijoje nenustygo R. Jokubaitis.

– Kuris epizodas trečiame kėlinyje buvo svarbiausias, leidęs „Žalgiriui“ paimti iniciatyvą į savo rankas?

– Net nežinau, gal tas kamuolys, kurį perėmiau iš Davido Lighty. Tuomet užsivedėme, pagyvėjome. Ilgą laiką žaidėme be pražangų, todėl galėjome pasiūlyti varžovams daug kontakto, galėjome perimti kamuolius. Tas epizodas galbūt ir buvo lūžis, o po to sekė „alley-oop“ su Jojo. Taip, pačioje rungtynių pabaigoje dar buvo lengvos panikos, bet realiai jau turėjome tokią persvarą, kurią būtų žiauriai sunku iššvaistyti.

– Iki šiol beveik nematėme tokių jūsų perdavimų J. Lauvergne'ui.

– Per vienas rungtynes jų buvo daugiau nei per visą sezoną – ne tik Jojo adresuotų, bet ir apskritai. Tačiau juk visi mato, kad šį sezoną Jojo dažnai atakas baigia tokiu būdu. Vadinasi, jis labai gerai stato užtvarą ir leidžiasi po krepšiu. Be to, aukštai šoka į viršų: perdavimas gali ir nelabai logiškas išeiti, bet jis vis tiek sugeba sugauti. Lieka tik pakabinti kamuolį virš lanko.


– Antrą kartą iš eilės pasirodėte starto penkete. Kitoks jausmas nei kilti nuo atsarginių suolo?

– Iki šiol per visą sezoną gal tik vieną kartą Lietuvos krepšinio lygoje startavau nuo pirmos minutės. Ne kartą turėdavau žaisti starto penkete, bet kažkas vis pasikeisdavo. O dabar, atėjus svarbiausioms rungtynėms, situaciją pakeitė Artūro Milaknio trauma.

Treneriai man patiki nemažai minučių, jaučiuosi svarbus komandai, ir tai labai smagu. Tik jei gauni tokį pasitikėjimą, turi ir išnaudoti. Kelias rungtynes man nesisekė, truputį save graužiau. Dabar viskas pavyko. Jei kitose rungtynėse vėl startuosiu, tikiuosi, jos bus dar geresnės, atnešiu daugiau naudos.

– Jūsų manymu, kodėl viso „Žalgirio“ puolimas vasarį buvo prislopęs?

– Sunku pasakyti. Rungtynių skaičius tikrai nemažas: jei ne Eurolyga, tai bando įkišti LKL mačus. Ir per rinktinių pertrauką laisvadienių neturėjome, nes ruošėmės nukeltai dvikovai su Belgrado „Crvena Zvezda“. Gal tai – tik mažytė detalė, bet anksčiau ar vėliau turėjo ateiti momentas, kai puolime strigsime.

Šiame sezone mūsų treneris apskritai niekad neturėdavo priekaištų dėl puolimo, sakydavo, kad įmesti galime bet kokiu atveju, todėl svarbiausia – tvarkytis gynyboje. Pagaliau truputį išsibalansavome. Reikėjo tokių rungtynių kaip šiandien, bus jos atsispyrimo taškas. Tikėkimės, kad paskutinėje reguliaraus sezono stadijoje atrodysime gerai ir puolime, ir gynyboje.

Žalgiris prieš ASVEL

Šeimininkai antradienį vertėsi be Artūro Milaknio ir Patricio Garino, svečiams nepadėjo buvęs žalgirietis Derrickas Waltonas, Antoine'as Diot ir Kevarriusas Hayesas.

Pirmojo rato rungtynes Lione praėjusį spalį, kuomet ASVEL dar nebuvo atsigavęs po koronaviruso protrūkio, laimėjo „Žalgiris“ rezultatu 83:74.

Bendras komandų tarpusavio pergalių ir pralaimėjimų balansas palankesnis kauniečiams – 8:4.

„Dvigubą“ Eurolygos savaitę „Žalgiris“ tęs penktadienį namuose priimdamas Milano „Olimpia“ (Italija), o ASVEL keliaus į svečius pas Stambulo „Fenerbahče“ (Turkija).