Kai po Adama Darboe tritaškio likus žaisti pusantros minutės kamuolys kelis kartus apsisuko aplink lanką ir galiausiai įkrito, kėdėje greta atsarginių suolo vos nustygęs A. Sabonis po kauke veikiausiai sumurmėjo ir stipresnių žodelių nei išsakė per tautiečių treniruotę prieš kvalifikacijos varžybų „burbulą“ Vilniuje.
Trūko labai mažai, kad visą Lietuvos rinktinės pasirodymą atrankoje beliktų apibūdinti vienu iš tokių išsireiškimų.
Vis dėlto lemiamose paskutinėse rungtynėse lietuviai 77:76 nugalėjo Danijos krepšininkus.
Kurie užsitarnavo jei ne kelialapį, tai bent jau pagarbą. O lietuviams belieka dėkoti Maskvos CSKA klubui, prieš lemiamą atrankos varžybų „langą“ pasikvietusiam Gabrielių Lundbergą ir taip danus palikusiam be geriausio žaidėjo.
D. Maskoliūnas nedėkojo. Tiesa, po rungtynių spaudos konferencijoje tardamas įžanginį žodį anglų kalba, jis pripažino, jog šeimininkų pusėje buvo „krepšinio dievai“.
Bet kalbėdamas lietuviškai auditorijai, specialistas jau dėstė priešingai.
„Gal buvo keletas momentų, bet apskritai nesutikčiau, kad mus lydėjo sėkmė. Metėme daug laisvų metimų – metė žmonės, kurie savo klubuose pataiko virš 40 proc. Kiek kartų prasižengėme varžovams metant tritaškius, leidome pelnyti dvitaškių su pražanga, kiek įmetė tie, ties kuriais rizikavome“, – vardijo D. Maskoliūnas.
Treneriui neatrodo, kad dėl vos ne vos išsrėbtos vargo vakarienės grupėje, kuri prieš atrankos varžybų startą laikyta viena patogiausių favoritams, derėtų kritikuoti komandą.
„Nesakau, kad reikia klykti iš džiaugsmo. Žinau, kad jūsų kolegos buvo paruošę kibiriukus su... Bet tegul dar pasilaiko. Tegul dar pasilaiko tas frazes apie „katastrofas“, „fiasko“ ir taip toliau. Ir taip visi per pandemiją suirzę, pikti, neramūs. Žibalo pylimas į ugnį niekam nepadeda. Bet visi daro savo darbą, jeigu atrodo, kad taip reikia... Nesakau, kad mus reikia girti. Bet reikia kažkiek matyti, suprasti“, – kalbėjo D. Maskoliūnas.
– Kas nutiko Mindaugui Kuzminskui, kuris nebežaidė antroje susitikimo pusėje?
– Jam įplyšo, išvežė į ligoninę – reikėjo susiūti koją. Bet mūsų gydytojai sakė, kad žaisti negalės tik savaitę.
– Kaip ketvirtame kėlinyje išbarstėte devynių taškų persvarą?
– Įsisuko tas olimpinis tritaškis, neatkovoję kamuolio gavome „du plius vieną“ iš po krepšio. Nežinau... Rytas gudresnis už vakarą, bus galima analizuoti, kitomis akimis pasižiūrėti. Lyg sustodavome. Nors žaidėme kantriai, provokavome baudas, veržėmės. Puolime žaidimas atrodė visai nieko, gynyboje irgi pradėjome keistis dengiamaisiais, užeiti iš priekio. Sakyčiau, danams laimingai įkrito kai kurie metimai, tada atsirado didesnis spaudimas: prametėme baudelę, lengvą metimuką, dar tai buvo pražanga, tai nebuvo... Sunku kažką komentuoti, bet paskutinis Manto Kalniečio blokas tikrai buvo švarus – danai neturėtų turėti pretenzijų.
– Ar vargai Europos čempionato kvalifikacijoje neramina prieš laukiančią olimpinę atranką?
– Labai. Kokio atsakymo tikitės, negi sakysiu, kaip faina, kad išėjome, valio? Mane neramina, kad taip banguojame. Kai kuriais žaidėjais visiškai pasitikiu, žinau, ko iš jų laukti, jie kartais duoda ir dar daugiau. Bet kartais išnyksta, pasikeičia lyg kitas žmogus būtų. Turime jaunų, kuriuos galėtų varžyti rinktinės marškinėliai, bet... Nežinau, mane tas bangavimas išmuša iš vėžių, ir pati komanda išsimuša. Atrodo, kontroliuojame žaidimą, o paskui bum bum ir sugriūvame kaip kortų namelis, tada lėtai iš naujo keliamės.
– Ar skirtinga komandų psichologinė būsena prieš šias rungtynes galėjo turėti įtakos?
– Žaidėjai buvo labai užsivedę, bandžiau net juos raminti, kad nuimčiau dalį spaudimo. Suprantame, kas būtų buvę, jei būtų buvę. Koks tu bebūtum ramus, patyręs, spaudimas gula ant smegenų. Turime su tuo susitvarkyti geriau, atlikti savo darbą tiksliau, užtikrinčiau.
Danai – šaunuoliai, respectas jiems, gerai kovėsi. Jie ramūs ateina į rungtynes, virš jų nekabo Damoklo kardas, rankos nėra surištos. Žaidė be pagrindinio žaidėjo, bet atrado kitus, vertė taškus per priekinę liniją, kur ne visada sugebėjome apsiginti. Mūsų taktika buvo nepaleisti snaiperių, tuomet aukštaūgiai tuos tritaškius sumetė, dar pataikė ir metimus iš vidutinio nuotolio. Ne iš lubų sugalvojome taip gintis, analizavome ankstesnes danų rungtynes, nieko panašaus anksčiau nebuvo. Po to galvoji, gal neteisingai pasirinkome taktiką, gal reikėjo kitaip daryti.
– Apibendrinant atrankos varžybas, kodėl jos Lietuvos rinktinei buvo tokios sunkios?
– Belgai – gera komanda, čekai – taip pat. Taip, pirmose rungtynėse gal ir aš nesitikėjau, kad belgai taip gerai sužais. Po to, taip, su danais buvo stiprus smūgis. Kai gauname smūgį, iškart atsitiesiame ir puolame lyg būtų pasikeitusi sudėtis. Su čekais viską kontroliavome, atrodė, kad 60 proc. tokio žaidimo pakaktų užtikrintai pergalei prieš danus. Bet nieko panašaus. Nežinau, reikia analizuoti, kur mūsų bėdos.
– Olimpinėje atrankoje laukia gerokai rimtesnės komandos. Kuo galėtumėte nuraminti sirgalius?
– Mes tikrai darysime viską, kad turėtume stipresnę komandą, turėtume laiko pasiruošti, kad atsidurtume olimpiadoje, net kalbos nėra. Puikiai žinote, kokią rinktinę galime surinkti, tikiuosi, tokia ir bus. Tada bandysime iš jos lipdyti komandą.
– Ką galėtumėte pagirti iš šių žaidėjų, kurie atstovavo Lietuvai atrankoje?
– Jei nebūtume Vaido Kariniausko pasikvietę, nežinau, kaip būtume atrodę. Marekas Blaževičius daro žingsnius į priekį, visai kitaip jaučiasi per treniruotes, rodo jėgą, augimą. Aišku, jam nėra lengva šiuo metu. O šiaip visi kažką davė.
Paskutiniam atrankos mačui D. Maskoliūnas neregistravo gynėjo Mindaugo Girdžiūno ir aukštaūgio Regimanto Minioto.
Primename, kad pirmąsias tarpusavio rungtynes praėjusį lapkritį taip pat Vilniuje lietuviai sensacingai pralaimėjo 76:80.
Kartu su Lietuva į finalinį etapą žengia kelialapį jau praėjusį šeštadienį užsitikrinusi C grupės nugalėtoja Belgija (4/2) bei šeimininkų teisėmis Europos čempionate dalyvausianti Čekija (2/4). Nieko nebelėmusią šių komandų tarpusavio akistatą pirmadienį laimėjo čekai rezultatu 91:86.
Senojo žemyno pirmenybės 2022 metų rugsėjo 1-18 dienomis vyks Čekijoje, Gruzijoje, Italijoje ir Vokietijoje.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos rinktinė praleido tik 1993-iųjų Europos čempionatą ir vėliau finaliniame etape kovojo 12 kartų iš eilės. Praėjusiame turnyre, vykusiame 2017-aisiais, Dainiaus Adomaičio treniruojama ekipa užėmė 9-ą vietą.
