22-ejų 194 cm ūgio gynėjas Pasvalio ekipoje šį sezoną sužaidė dešimt rungtynių. Sezoną K. Giedraitis pradėjo Vilniaus „Ryto“ pagrindinėje komandoje, tačiau sostinėje ant parketo nepasirodė nė sekundei.

Sulaukęs pasiūlymo iš „Pieno žvaigždžių“, K. Giedraitis ilgai nedvejojo, susikrovė daiktus ir išvyko į Pasvalį.

Dabar, įsibėgėjus sezonui, vidutiniškai aikštelėje po 20 minučių praleidžiantis K. Giedraitis renka 8,9 taško ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo rodiklius.

– Ar treneris Gediminas Petrauskas ir treniruočių metu būna toks emocingas, koks būna rungtynėse?

– Gediminas yra tikrų tikriausias profesionalas. Rungtynių metu jis būna emocingas, bet treniruotėse – visiškas profesionalas, be galo atsidavęs savo darbui. Tai geras treneris.

– Kokią įtaką jūsų komandai turi neseniai prisijungęs Edgaras Želionis?

– Edgaras yra didžiausias pozityvas, kokį turbūt esu matęs – jis visus palaiko, visada užveda. Labai jaunatviškas, neseniai nusipirko šviečiančius batus. Tai puikus komandos draugas. Visada padės, patars, įneš energijos. Puikus žmogus.

– Kokioje NBA komandoje rungtyniautumėte, jei galėtumėte pasirinkti?

– Net nežinau. Kai buvau mažas, palaikiau Bostono „Celtics“. Turbūt norėčiau už Bostoną ir žaisti. Tokios labai jau mėgstamos komandos neturiu. Labiau domiuosi Eurolyga, NBA pradedu domėtis sezono pabaigoje – tada įdomiau būna žiūrėti.

– Kas laimi žaidžiant vienas prieš vieną – jūs ar brolis Dovydas?

– Geras klausimas – visko būna, tai jis laimi, tai aš. Kai žaidžiame, tai darome labai rimtai. Nenusileidžiame vienas kitam. Paskutinį kartą brolis baigė su devyniomis siūlėmis, tai nusprendėme, kad šiam kartui gal pristabdome žaidimą vienas prieš vieną. Šiaip su broliu labai geras ryšys – net ir tuos pačius kompiuterinius žaidimus žaidžiame.

– Ar turite giminystės ryšių su Roku Giedraičiu?

– Turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu. Ne, mes neturime jokių giminystės ryšių.

– Kokios rungtynės šiame sezone jums įsiminė labiausiai?

– Rungtynės prieš „Rytą“, kai nugalėjome juos namuose. Ir pačiam neblogai sekėsi, norėjosi įrodyti buvusiai komandai šį bei tą.

– O ar yra tokių rungtynių, kurių nieku gyvu nenorėtumėte pakartoti?

– Buvo, kai žaidžiau Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) prieš „Žalgirio“ dublerius. Tai buvo mini derbis, aš tą sezoną buvau vienas iš pagrindinių žaidėjų, treneris labai pasitikėjo, sakydavo, kad mesčiau. Tose rungtynėse labai viskas nėjo, nieko nepataikiau. Ketvirtajame kėlinyje buvau gal septynis tritaškius iš eilės prametęs. Tada dar ir aštuntą tritaškį pramečiau. Grįždamas į gynybą girdėjau iš sirgalių, kad jei šiandien komanda praloš, tai tik per Giedraitį. Tai tikrai prastos rungtynės buvo, tikrai blogai sužaidžiau, bet man atrodo, kad laimėjome vis tiek. Ta sirgalių frazė labai įsiminė.

– Kaip jus asmeniškai motyvuoja rungtynės prieš „Žalgirį“?

– Kai žaidžiu prieš „Žalgirį“, noriu pamatyti, kodėl jie yra Eurolygos žaidėjai. Visada norisi palyginti save su Europos žvaigždėmis, iš tobulėjimo pusės tikrai yra ką pamatyti. Tarkime, kaip Artūras Milaknis išlenda iš už užtvarų, kaip Marius Grigonis susikuria erdvės. Tikrai matosi, kad ten aukštas lygis.

– Ar nenustebino tai, kad „Rytas“ nepateko į Citadele KMT finalo ketvertą?

– Kiek atsimenu, tos dvikovos su Utenos „Juventus“ buvo visada įtemptos. Žinant tai, kiek „Rytas“ bėdų turi, Utenai čia buvo geras šansas. Gal netikėta, kad tokiu dideliu skirtumu pralaimėjo. Labai sunku momentu Maurice‘as Ndouras paliko komandą, tai irgi jautėsi.

– Jeigu reikėtų paprognozuoti – kaip jūsų akimis susiklostys Citadele KMT finalo ketvertas?

– Favoritas yra „Žalgiris“, o kas pateks į finalą, tikrai sunku pasakyti. Tose rungtynėse būna labai daug emocijų, techninių. Bus įdomu pamatyti pusfinalius.

– Ką labiausiai norėtumėte patobulinti savo žaidime?

– Faktas, kad trūksta masės, kilogramų. Reikia pagerinti gynybą. Šiaip reikia visur patobulėti, tikrai yra kur paaugti.