„Labai gerai, kad arenoje nebuvo fanų – juk čia atvažiavau ne tam, kad paplotų ar padėkotų. Jei dabar buvo tiek emocijų, tai su fanais, įsivaizduoju, būtų žymiai blogiau, galbūt dar didesnių problemų būtume turėję“, – sakė Eurolygos lyderių vairininkas.

Svečiai iš Barselonos išrašė kauniečiams šeštą pralaimėjimą Eurolygoje iš eilės – 62:73.

Nors „Žalgirio“ arena, kaip minėjo Š. Jasikevičius, dėl pandemijos buvo tuščia, jos skliautus penktadienį užpildė ne tik visai Lietuvai puikiai pažįstami 44-erių specialisto riksmai.

Triukšmingas kaip niekad buvo ir kauniečių atsarginių suolas. Net „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas prarado įprastą olimpinę ramybę ir iš VIP tribūnos trečiame arenos aukšte šaukė patarimus Artūrui Mikalniui bei kitiems žaidėjams.

Buvo justi turnyro padėtimi nepamatuojama vakaro svarba, ir ji pasireiškė kitokiu krepšiniu nei šiame sezone matė „Žalgirio“ sirgaliai.

Lėtose rungtynėse gynyba visiškai dominavo abiejose aikštės pusėse. Pro juodą darbą sukandus dantis neprasiskverbė beveik jokie individualaus talento blyksniai – gal tik išskyrus šaltus kaip ledas Kyle'o Kurico nervus, kelis firminius Nikola Mirotičiaus judesius ir Roko Jokubaičio prasiveržimus.

Iškalbingas faktas, jog abi komandos klaidų padarė daugiau nei surinko rezultatyvių perdavimų.

Iškalbinga, jog N. Mirotičius pirmą kartą šiame sezone tenkinosi vienženkliu taškų (9) ir naudingumo balų (9) skaičiumi. Iki šiol aukštaūgis niekada nepalikdavo aikštės be mažiausiai 20 balų. Nerezultatyviausias sezono rungtynes sužaidė ir „Žalgirio“ atakų vedlys Marius Grigonis (5 tšk.).

Dar vienas ne mažiau iliustratyvus skaičius – po netaiklių 11 bandymų iš eilės „Žalgiris“ pirmąjį tritaškį įmetė tik 32-ą minutę.

Bet ir tokio menko suspurdėjimo puolime užteko pakeisti pusiausvyrą. Kuomet Thomasas Walkupas paleido dar vieną šūvį iš toli, ekipas beskyrė trys taškai (54:57).

Ir jei tik po kelių akimirkų R. Jokubaitis nebūtų antrą kartą šiame Eurolygos sezone panašiai „sudegęs“ kraudamas kamuolį į krepšį, šeimininkai galbūt būtų patempę nervus Š. Jasikevičiui. Bet nei „jei“, nei „galbūt“ statistikos grafų krepšinyje nėra.

„Gerai gynėmės, visas rungtynes neleidome „Žalgiriui“ jaustis patogiai. Bet matėte skaičius: mūsų komandai 24 klaidos nėra normalu. Laimėti išvykoje tiek klystant – nerealu. Atsirado kažkoks nervingumas, tai matėsi priimamuose sprendimuose.

Tokiais atvejais būtent gynyba, fiziškumu ir charakteriu reikia ištraukti pergalę. Tai ir padarėme. Svarbiausia, kad atsitiesėme po dviejų pralaimėjimų, žinome, jog ateityje dar pasitaisysime. Normalu, kad per dešimt sezono mėnesių žaidimas svyruoja“, – mačą komentavo Š. Jasikevičius.

– Radikaliai apribojote M. Grigonio daromą žalą. Skyrėte jam ypatingą dėmesį? – paklausėme Š. Jasikevičiaus

– Marius kiekvienai varžovų komandai gynyboje yra akcentas „numeris vienas“. Mes taip pat ruošėmės jį dengti. Atlikome didelį darbą dar prieš Mariui gaunant kamuolį: buvo labai svarbu numušti jų greitį, trukdyti „Žalgirio“ mėgstamą handoff žaidimą, „megztuko“ derinį.

Mes turime ką priešpastatyti tokiems žaidėjams kaip Marius: Adamas Hanga, Alexas Abrinesas puikiai ginasi ir ne kartą įrodė, kad gali stabdyti varžovų lyderius.

– Nors 15 R. Jokubaičio taškų šįkart krito į jūsų krepšį, kaip vertinate šio „Žalgirio“ talento progresą?

– Žiauriai smagu. Toks jaunatviškas atsidavimas, beprotiškas noras... Tą matydavome kiekvienoje treniruotėje. Tomas Masiulis pernai sakydavo jam: tik tu, Rokai, nepasikeisk. Nemanau, kad pasikeis, turi gerą galvą ant pečių.

– Kaip vertinate „Žalgirį“ vasarą papildžiusius naujokus, iš kurių dalį dar kvietėte pats?

– Augustine'as Rubitas buvo pirmas pasirinkimas mūsų kandidatų sąraše dar prieš dvejus metus. Bet tuomet jis nusprendė eiti į Pirėjo „Olympiakos“, ir pasirašėme sutartį su antru kandidatu – Zachu LeDay. Rubitas man žiauriai patinka, Joffrey Lauvergne'as – taip pat. Kada mes dar galėjome pasikviesti NBA patirties turintį žaidėją iš tokio klubo kaip Stambulo „Fenerbahče“?

Man „Žalgirio“ sudėtis atrodo labai gera. Niekada dar taip nebuvo, kad komandoje po sezono liktų visi jos protai. Prie jų dar Steve'as Vasturia prisidėjo, kuris tikrai gali kurti žaidimą. Tik žinome, kokie sunkūs būna pirmi perėjimo metai. Visada sakydavome – pirmi metai sunkūs, antrais reikia pasirodyti. O juk dar Nigelis Hayesas liko, kaip tik antrametis. Manau, „Žalgiris“ turi visas galimybes gerai žaisti ir kilti pozicijose.

– Ką po rungtynių pasakėte Marekui Blaževičiui, kuris vėl nepasirodė aikštėje?

– Jis žinojo, kad ateidamas į „Žalgirį“ gali patekti į tokią padėtį. Prieš pasirašant sutartį susitikę mes apie tai kalbėjomės, perspėjau. Nepadariau nieko blogo, bet šioje situacijoje blogai jaučiuosi. Gaila. Kad tik vaikas nepalūžtų. Bet Marekas – panašus į Roką, viduje jis žymiai vyresnis nei rodo pasas. Nepalūš. Kaip tik kalbėjausi su P. Motiejūnu – sakė, kad „Žalgirio“ gruodį laukia labai intensyvus grafikas. Tikrai reikės ir Mareko. Jis turi tvirtą galvą ant pečių, daug talento. Esu laimingas, kad jis atėjo į „Žalgirį“, tikiu, kad toliau eis į priekį.

– Persimetėte keliais žodžiais ir su savo įpėdiniu „Žalgiryje“ Martinu Schilleriu.

– Palinkėjau sėkmės, sveikatos. Tą visi treneriai sako. Pasakiau, kad labai stebime jo komandą, labai sergame. Aš vos jam pasirašius kontraktą susisiekiau: pasakiau, kad jei tik reikės kokios informacijos, nebijotų ir skambintų. Turėjome smagų pusvalandžio pokalbį.

Juk čia mano komanda – jei kuo galėsiu, tai padėsiu. Kad tik jam būtų geriau, kad tik „Žalgiriukui“ būtų geriau. Šiaip žinau, kad neskambins, bet aš žiauriai mandagus diedas (šypsosi – Delfi).

– Mūvite žalias kojines. Sutapimas?

– Na, yra ten ir mėlynos spalvos... Ką žmona duoda, tą ir velkuosi.

– Ar dirbdamas favoritų klube jaučiate didesnį spaudimą nei būdavote įpratęs Kaune?

– Žinote, dirbu futbolo klube. Po kiekvienų ACB lygos rungtynių spaudos konferencijoje sėdi nulis žurnalistų. Niekas nerašo straipsnių apie kiekvieną mano keitimą, kiekvieną keiksmažodį. Žinojau, kad jūsų pasiilgsiu, ir esu pasiilgęs. Tas dėmesys ir yra varomoji Lietuvos krepšinio jėga. O aš dabar gyvenu futbolo mieste, futbolo šalyje. Kai esi kam nors įdomus, smagiau gyventi. Bet nesiskundžiu, viskas gerai.

– Ką galvojote, kuomet „Žalgiris“ sezono pradžioje Eurolygos turnyro lentelėje lenkė „Barcą“?

– Pamenate, kad dirbdamas „Žalgiryje“ visada sakydavau, jog nėra visiškai jokio reikalo žiūrėti į lentelę pirmoje sezono pusėje. Dar mažiau ji reiškia pandemijos sąlygomis, kuomet daug lemia sėkmė: kas susirgs, kas pasveiks, kam bus rungtynės nukeltos. Ir šiuo metu turnyro lentelė nieko nelemia. Kaip visada sakydavau, viščiukus skaičiuosime gegužę.

– Nors dabar treniruojate „Barcelona“ žvaigždyną, iš Katalonijos dažnai girdime tas pačias kai kam Kaune gal ir iki skausmo pažįstamas frazes, kuriomis muštruojate auklėtinius. Ar „Barcelona“ žaidėjai į jas reaguoja taip pat kaip anksčiau žalgiriečiai?

– Žinoma, o kodėl neturėtų? Esu tas pats žmogus, ir frazės tos pačios. Neprisiskaitysiu juk dabar naujų knygų ir naujų frazių nesugalvosiu. Per du ar tris mėnesius nepasikeisi. Tiesiog stengiuosi padėti žaidėjams. Aš gal ir agresyviau pasakau, bet taip jau yra – esame, kas esame.

„Žalgirio“ gretose penktadienį trūko vienintelio traumuoto Patricio Garino, svečiams nepadėjo Victoras Claveras.

Komandos tarpusavyje susitiko 31-ą kartą istorijoje, ir 26 akistatos baigėsi katalonams palankiu rezultatu.

„Barcelona“ kauniečius įveikė ketvirtą sykį paeiliui. Praėjusiame sezone iš Nemuno salos tuomet dar Svetislavo Pešičiaus treniruota „Barca“ išsivežė pergalę 93:86. Atsakomųjų rungtynių išvykoje praėjusį kovą „Žalgiris“ sužaisti nebespėjo, nes jau sėdint autobuse pakeliui į oro uostą sužinojo apie dėl pandemijos stabdomą Eurolygos sezoną.

Kitą savaitę žalgiriečiai aplankys Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), o „Barcelona“ priims Milano „Olimpia“ (Italija).

Standings provided by SofaScore LiveScore