Juodąjį penktadienį 8-ą vietą FIBA reitinge užimanti Lietuvos rinktinė (1/2) Vilniuje 76:80 pralaimėjo vos 59-oje pozicijoje klasifikuojamiems svečiams iš Danijos (1/2).
Ilgas ir garsus į ratą „Siemens“ arenos centre sustojusių danų riksmas neleido suabejoti – jiems tai buvo viso gyvenimo pergalė.
„Mano žaidėjai yra didvyriai, mano štabas – didvyriai. Galbūt ir aš truputį didvyris“, – bendras komandos emocijas išliejo treneris iš Izraelio Erezas Bittmanas.
Ir nepasakysi, kad tokio įvertinimo jau nuo trečio kėlinio vidurio ant savo atsarginių suolo spirgėję skandinavai nenusipelnė.
Nuo 1955-ųjų Europos krepšinio pirmenybėse nedalyvavusi komanda pirmą pergalę atrankos varžybose iškovojo prieš neginčijamais C grupės favoritais laikytus FIBA „burbulo“ šeimininkus.
Galbūt laikytus be reikalo.
Galbūt antrame kėlinyje dviženklę persvarą įgiję šeimininkai pagalvojo, kad kukli oponentų ekipa greitai kels baltą vėliavą. Galbūt taip pagalvojo ir trenerių štabas.
Tačiau kuomet danai 37-ą min. išsiveržė į priekį 73:67, bet kokių išankstinių nuostatų teko galutinai atsisakyti.
Sėkmingas rinktinės naujoko Regimanto Minioto žaidimas po varžovų krepšiu ir kosminį metimą pataikiusiam Jonui Mačiuliui nusišypsojusi fortūna leido išlyginti santykį likus žaisti pusei minutės.
Atrodė, kad galbūt lietuviams visgi pavyks išvengti gėdos savame kieme.
Gabrieliui Lundbergui atrodė kitaip – danų lyderis lemiamos atakos metu kaip žaibas perskrodė visą Lietuvos rinktinės gynybą – 76:78. Nors D. Maskoliūnas iškart paprašė minutės pertraukėlės, atsakomasis išpuolis buvo chaotiškas ir virto skubotu Manto Kalnieto tritaškiu, skriejusiu gerokai pro šalį.
„Ne taip buvo sugalvota, ne taip turėjo baigtis“, – dėl paskutinės atakos teisinosi D. Maskoliūnas.
Tačiau turbūt ir jis sutiks, kad pirmiausia ne taip viskas turėjo prasidėti.
Visi Danijos rinktinės krepšininkai rungtyniauja tėvynėje arba žemesniuose Ispanijos divizionuose, išskyrus G. Lundbergą.
Gynėjui iš Zeliona Guros „Stelmet“ (Lenkija) klubo lietuvių gynyba leido spindėti lyg Eurolygos žvaigždei – 25-erių danas sumetė 28 taškus, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
Rungtynėms įsibėgėjus prie jo jungėsi vis daugiau komandos draugų, pasinaudojusių varžovų pasyvumu.
„Komanda nebuvo pasiruošusi žaisti atletišką krepšinį, pagalvojo, kad laukia lengvos rungtynės. Visiškai pametėme kontrolę, pametėme galvą. Varžovai pajuto kraują ir šiandien buvo geresni, turėjo daugiau entuziazmo. Buvo galima jausti jų didelę energiją, o mes buvome apsimiegojome.
Taip, trenerių planas, gynybos sumanymai nesuveikė. Bet nebuvo nė vienos treniruotės, kur būtume jautę atsipalaidavimą. Akcentavau žaidėjams, kad bet kuri komanda, kurios neslegia psichologinis spaudimas, yra pavojinga. Bet įlįsti jiems į galvas ar širdis nesugebėjau, mano žodžiai iki jų neprieina.
Federacija dėjo visas jėgas, kad viskas įvyktų kuo sklandžiau. O mums trūksta širdies, noro, entuziazmo. Aš net nemačiau mūsų atsarginių suoliuko. Gal dėl to, kad jis yra man už nugaros. Bet tuščioje salėje būčiau vis tiek girdėjęs. O aš girdėjau tik danus, kaip jie šokinėja. Man už nugaros energijos nebuvo“, – auklėtiniams priekaištavo D. Maskoliūnas.
Danų ir belgų antausių aptalžyta, čekus tik vargais negalais įveikusi Lietuvos komanda dabar rizikuoja pirmą kartą nuo 1993 metų likti Europos čempionato užribyje.
„Bandysime pasitaisyti iki kitų rungtynių“, – tik tiek į ateitį žvelgia D. Maskoliūnas.
Primename, kad penktadienio dvikovai neregistruotas buvo vidurio puolėjas Martynas Echodas.
Sekmadienį, nuo 19.30 val., lietuviai susitiks su C grupės lyderiais belgais (3/0), kurie pasirodymą Vilniaus „burbule“ pradėjo 90:62 sutriuškindami Čekiją (1/2).
Lietuvos rinktinė sieks revanšo už netikėtą nesėkmę Monse praėjusį vasarį 65:86.
Paskutinis Europos čempionato atrankos varžybų „langas“, kuriame ir paaiškės dviejų kelialapių į 2022 metais vyksiantį finalinį etapą savininkai, laukia ateinantį vasarį. Lietuvos krepšinio federacija vėl sieks priimti C grupės komandas Vilniuje.
