Aštuoniolikmetis 193 cm ūgio įžaidėjas praėjusį sezoną blizgėjo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), šį sezoną jau apsivilko Vilniaus „Ryto“ aprangą, rungtyniauja LKL čempionate ir jau visai netrukus turėtų debiutuoti vyrų rinktinėje. Jis – tarp trylikos žaidėjų, kuriuos Darius Maskoliūnas išsirinko lapkričio 27 ir 29 dienomis Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiančiam Europos čempionato antrajam atrankos etapui.
Pernai Augustas tapo labiausiai patobulėjusiu NKL žaidėju ir geriausiu jaunuoju lygos krepšininku. Per metus jo progresas buvo stulbinamas. Pelnytų taškų vidurkis šoktelėjo nuo 7 iki 15, rezultatyvių perdavimų nuo 3 iki 6, atkovotų kamuolių nuo 2 iki 4, tritaškių taiklumas nuo 26 iki 32 proc., naudingumas – nuo 8 iki 17 balų.
Rungtynėse su Tauragės klubu universalusis A.Marčiulionis sugebėjo atlikti trigubą dublį – įmetė 27 taškus, atliko 12 rezultatyvių perdavimų, atkovojo 11 kamuolių.
Jaunasis atakų organizatorius atstovavo Lietuvos jaunučių, jaunių rinktinėms, 2018 m. su „Ryto“ jaunimo komanda tapo Eurolygos turnyro čempionu. Neseniai A.Marčiulionis buvo įtrauktas į išplėstinį Lietuvos vyrų rinktinės kandidatų sąrašą rengtis Europos čempionato atrankos kovoms.
Pasak net dešimt metų Augustą treniravusio stratego Edvino Justos, jaunasis Marčiulionis sparčiai tobulėja. Jis išsiskiria itin tvirtu charakteriu, stipriais nervais, aikštėje neturi jokio baimės jausmo.
Trenerio teigimu, Augustas, kaip ir jo tėtis, turi stiprias, greitas rankas, pasižymi sprogstamąja jėga, puikiai mato aikštę, išsiskiria solidžiu kamuolio varymu, aštriu prasiveržimu.
A. Marčiulionis sutiko atsakyti į „Olimpinės panoramos“ klausimus.
– Prieš sezoną ilgai svarstėte, ar išvykti rungtyniauti į JAV, ar likti namie. Ar nesigailite, kad žaidžiate Lietuvoje?
– Tikrai nesigailiu, nors galėjau pasirinkti kurį nors JAV universitetą. Vyko pokalbiai su keliais jų.
– Šį sezoną LKL čempionate vidutiniškai žaidžiate tik po 7 minutes. Ar tenkina tokia situacija?
– Yra kaip yra. Aišku, norėtųsi daugiau minučių, bet jas reikia užsitarnauti. Man reikia kantriai dirbti ir laukti. Mūsų komandoje yra aukšto lygio patyrusių gynėjų, todėl natūralu, kad rungtyniauju mažiau. Kita vertus, man daug naudos duoda treniruotės su vyresniais didelio meistriškumo krepšininkais.
– Ar gali taip atsitikti, kad kitais metais vis dėlto išvyksite už Atlanto?
– Visko gali būti, bet dabar esu viskuo patenkintas.
– Ką jums, kaip krepšininkui, dar reikia labiausiai tobulinti?
– Pirmiausia aikštėje greičiau priimti teisingus sprendimus. Be to, būtina pagerinti tolimą metimą. Taisyklingos metimo technikos mane pamoko buvęs Vilniaus „Statybos“ snaiperis Gintautas Vilkas. Pastaruoju metu šiems dalykams skiriu ypač didelį dėmesį, nuolat dirbu papildomai. Taip pat reikia stiprinti kūną. Stengiuosi tai daryti palaipsniui. Nereikia per trumpą laiką priaugti raumenų, užpumpuoti kūno. Tai gali tik pakenkti. Individualiai sportuoju ir su buvusiu krepšininku Artūru Javtoku. Pagrindinis uždavinys – sustiprinti viršutinę kūno dalį. Didelį dėmesį skiriame rankoms ir pečiams.
– Ar patarimų jums duoda tėtis?
– Taip. Ne tik pataria, bet ir aikštėje parodo, kaip atlikti vieną ar kitą krepšinio elementą. Taip pat pamoko įvairių žaidimo detalių, niuansų, pataria, kaip išvengti traumų.
– Ar tėtis griežtas? Ar pakelia balsą, jei žaidžiate prastai?
– Ne. Jis ir pakritikuoja, ir pagiria, bet tikrai nerėkia ant manęs.
– Jūsų tėtis yra kairiarankis, o jūs atakuoji dešine ranka, tačiau puikiai valdote kamuolį ir kaire, efektyviai veržiatės į kairę pusę. Kuo tai paaiškintumėte?
– Net nežinau. Pavyzdžiui, aš rašau dešine ranka, o tenisą žaidžiu kaire. Manau, kad krepšininkui privalumas gerai žaisti abiem rankomis.
– Šarūnas Marčiulionis dažniausiai žaisdavo 13 numeriu pažymėtais marškinėliais. Jūs „Ryto“ ekipoje taip pat rungtyniauji tokiu numeriu. Ar jį pasirinkote todėl, kad jums patinka šis skaičius, ar dėl to, kad jį mėgo tėtis?
– Man patinka šis skaičius, tačiau prie širdies ir skaičius trys. Anksčiau „Perlo“ klube žaidžiau trečiuoju numeriu. Šį numerį buvo pasirinkęs ir buvęs garsus NBA krepšininkas Allenas Iversonas, kurio žaidimas man labai imponavo.
– Kaip apibūdintumėte ryškiausią Vilniaus klubo žvaigždę Andrew Goudelocką, kuris žaidė ir NBA, ir garsiose Europos ekipose?
– Jis maloniai nustebino, kad yra visiškai nepasikėlęs, paprastas, šiltas žmogus. A.Goudelockas, kaip ir daugelis kitų komandos draugų, tarkim, Dovis Bičkauskis, Demetriusas Jacksonas (kalbėtasi dar prieš amerikiečio išvykimą iš Vilniaus, – red. past.), negaili man patarimų, paraginimų. Jis yra tikras lyderis. Pabendraujame ir už aikštės ribų. Mūsų komandoje mikroklimatas labai geras. Visi žaidėjai mane priėmė šiltai.
– Kuo išsiskiria „Ryto“ vyriausiasis treneris Donaldas Kairys?
– Nelabai galiu palyginti su kitais strategais, nes per savo karjerą neturėjau daug trenerių. Galiu tik pasakyti, kad tai geras specialistas. Jis savo auklėtiniams suteikia daug laisvės puolime, bet reikalauja griežtai laikytis gynybos taisyklių. Treneris akcentuoja atkovotų kamuolių svarbą, maksimalią koncentraciją, greitą žaidimą. Galima sakyti, kad jis propaguoja amerikietišką krepšinį, vartoja daug amerikietiškų terminų.
– Koks jūsų, kaip krepšininko, tikslas?
– Aišku, svajonė – ateityje patekti į NBA, tačiau man labai patinka ir Eurolyga. Būtų gerai pažaisti arba ten, arba ten.
– Jau baigėte gimnaziją. Kur ruošiatės studijuoti?
– Baigęs mokyklą niekur nestojau, nes iki šiol neapsisprendžiu, ką labiausiai norėčiau studijuoti. Man patinka įvairūs dalykai. Tiesa, tvirtai žinau, kad nestudijuosiu medicinos, chemijos, fizikos.
– Ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Nieko ypatinga. Kai turiu laisvo laiko, dažniausiai žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Be to, mėgstu pažaisti padelio tenisą.
