Spalio pabaigoje teigiami COVID-19 testai nemaloniai nustebino net 9 Utenos ekipos krepšininkus, tačiau dviejų savaičių užteko, kad visi „Juventus“ atstovai jau pasveikę vėl susirinktų salėje.

Anot Ž. Urbono, dabar svarbiausia neskubėti ir nepersistengti: „Negalime bėgti traukinio priekyje. Gavome rekomendacijas net iš Eurolygos struktūrų, ką daro žmonės, persirgę koronavirusu. Negalime perskubėti, duoti didelių krūvių žaidėjams, mūsų treniruotės optimalios. Žingsnis po žingsnio judame į priekį.

Be abejo, žaidėjų sportinė forma kritusi, per keletą dienų ją pasiekti fiziškai yra neįmanoma. Stengėmės ne maksimaliai, o optimaliai pasiruošti rungtynėms su Vilniaus „Rytu“, o ar to užteks, matysime“.

Stebuklo nepadarysi, kai neturi žaidėjų. Turėjau laiko permąstyti komandos žaidimą. Tikėtina, kad antrą kartą greitai nesusirgsime, kaip kalbama, turime bent jau pusmečio garantiją, kad virusas mūsų jau taip neišmuš iš vėžių.
Žydrūnas Urbonas

– Ar pačiam teko iš arčiau susipažinti su COVID-19 virusu? – paklausiau Ž. Urbono.

– Aš nesirgau, kaip ir visas „Juventus“ trenerių štabas. Koronavirusas treneriams daro mažiausiai įtakos. Smegenims didelio poveikio nėra, labiau išvargina kūną ir kvėpavimo takus. Tai aktualu bet kuriame sporte. Net galvoju, gal geriau būtų trenerių štabas persirgęs, o ne žaidėjai.

– Tiek Lietuvoje, tiek Europoje formatas tas pats – komanda pakyla ir lyg niekur nieko jau vos ne kitą dieną žaidžia rungtynes. Kiek tai atsiliepia rezultatams ir ar tai teisinga vertinant sportinį principą?

– Šį sezoną gal net galutinius laimėtus medalius pavadinčiau šokoladiniais, vaikiškais. Vieni pagauna tą laimę, gauna varžovus po ligos, ne geriausios sportinės formos. Tai tikrai nebus maksimalių išbandymų sezonas, reikia tai pripažinti. Kažkurios komandos šioje situacijoje turės „laimės taškų“.

Kol nebuvo susirgimų, LKL čempionate galima buvo vertinti komandas pagal pajėgumą, o vėliau atsidūrėme iškreiptų veidrodžių karalystėje. Atsiranda 80 proc. krepšinio ir 20 proc. laimės – sėkmingo tvarkaraščio, varžovo, situacijų. Aišku, po 10 metų niekas neprisimins – vis tiek čempionas bus čempionu, sidabras – sidabru, bronza – bronza. Daugelis komandų susiduria su COVID-19 protrūkiais – Kazys Maksvytis ir Rimas Kurtinaitis Rusijoje, kiti krepšinio grandai.

Sunku pasakyti, kada „Juventus“ sugrįš į maksimalią sportinę formą. Jaučiu, kad komanda rungtynėse su Panevėžio „Lietkabeliu“ (7 turo rungtynės) jau turėjo kone maksimalias apsukas, mane ypač tenkino gynyba, o dabar reikia vėl daryti korekcijas. Įdomu, kiek virusas bus, nes jei prieš atkrintamąsias varžybas kažkas gaus tokią situaciją...

– Apsisaugoti nuo koronaviruso veikiausiai neįmanoma – juk komandos itin kruopščiai vadovaujasi visomis rekomendacijomis?

– Mes atsakingai žiūrėjome ir žiūrime į šią situaciją. Tačiau sudėtinga „nepasigauti“ koronaviruso, nes yra socialiniai kontaktai, žaidžiame su kitomis komandomis, patys galime perduoti. Po užkrato praeina 2-3 dienos, kol pasireiškia simptomai, tai per tą laiką spėji kažkam ir padalinti koronavirusą. Bendrąja pandemijos prasme prasirgome, nereikėjo nei reanimacijos, nei plaučių ventiliavimo, jauni organizmai susitvarkė. Tai baimės nėra, labiausiai reikia saugoti tėvus ir vyresnius žmones.

– Sporte visada stengiamasi pozityviai žiūrėti į bet kurią situaciją. Kaip jūs ketinate išnaudoti susidariusią situaciją „Juventus“ komandoje?

– Stebuklo nepadarysi, kai neturi žaidėjų. Turėjau laiko permąstyti komandos žaidimą. Tikėtina, kad antrą kartą greitai nesusirgsime, kaip kalbama, turime bent jau pusmečio garantiją, kad virusas mūsų jau taip neišmuš iš vėžių. Po „Ryto“ rungtynių turėsime taip vadinamą rinktinių langą, per kurį mėginsime pasivyti bent jau fizinę formą, kuri mums labiausiai trukdo gerai žaisti. Pertrauka labai reikalinga – galėsime paruošti kūnus. O pats per tą izoliacijos laiką galėjau nurimti, pažiūrėti į save, komandą, kas geriau. Man kaip treneriui buvo laiko pamąstymams.

– Jei ne paslaptis, kokių įžvalgų turėjote?

– Man rūpi, kaip komanda sugebėtų geriausiai gintis rungtynėse. Klaidos nutinka, bet noriu, kad kuo mažiau klystume gynyboje. Mane kaip trenerį tenkintų, jei žaistume bent jau panašiai, kaip su Panevėžio „Lietkabeliu“. Norėtųsi kuo greičiau grįžti į gynybinį ritmą. Manęs netenkina klaidų skaičius. Idealu būtų 10-12 klaidų per rungtynes. Aišku, jų skaičių mažiname, bet pradėjome nuo 20. Atliekame daug rezultatyvių perdavimų, o tai rodo, kad komanda pakankamai brandžiai žaidžia puolime. Tai labai svarbu bendrai komandos nuotaikai.

Žydrūnas Urbonas

– Šiais metais Utenos „Juventus-Uniclub Casino“ (Ignas Vaitkus, Darius Tarvydas, Vytautas Šulskis, Gintautas Matulis) sėkmingai debiutavo 3x3 krepšinio batalijose – vasarą triumfavote „Hoptrans 3x3“ turnyre ir užėmėte 2 vietą Debreceno „Masters“ etape. Lapkričio 20-21 dieną vyksite į Katarą, kur dalyvausite paskutiniame šių metų pasaulio turo etape. Kaip apskritai kilo mintis žengti į trijulių krepšinį?

– Mintis kilo nieko neveikiant per pirmąją pandemijos bangą. Tas projektas buvo ideali platforma nuo kažko pradėti. Bendrąja prasme tiems, kas nežaidžia rinktinėse, ypač jauniems žmonėms ši platforma yra puiki tobulėti ir augti. Apskritai, kas dalyvavo „Hoptrans 3x3“ turnyre, įgijo neblogą sportinę formą sezono pradžiai. Vienas ryškesnių pavyzdžių – broliai Lavrinovičiai, puikiai žaidžiantys Nacionalinėje krepšinio lygoje.

Kai nugalėjome „Hoptrans 3x3“, neišvengiamai uždirbome reitingo taškų ir pati situacija pradėjo stumti mus į trijulių žaidimą. Mes jį kažkiek perpratome. Pirmas išvažiavimas į Debreceną buvo to išdava – mums reikėjo to imtis, negalėjome viduryje kelio viską mesti.

Vyšnia ant torto – olimpinių žaidynių ugnies šiluma. Ji šildo ir traukia. Yra galimybė siekti vietos olimpiniame turnyre. Tai viena iš sportininko gyvenimo svajonių. Mums gerai sekasi – turime gerą reitingą. Dabar mums reikia būtinai sudalyvauti dar viename „Masters“ turnyre, kad gautume olimpinius taškus ir netgi dalyvautume superfinale. Tikimės, kad pavyks.

– Koks rezultatas tenkintų Dohoje?

– Pirmiausia, svarbu sudalyvauti. Net nieko nelaimėję, galime prasibrauti į gruodžio mėnesį vyksiantį finalinį etapą Džedoje, Saudo Arabijoje. Be abejo, laimėjus kartą ar du, ar išėjus iš grupės, 100 proc. po mėnesio dalyvautume superfinale. Ten kovos stipriausios pasaulio komandos, kurios bus skirstomos ir į olimpinę atranką.

– Ar pats ketinate vykti į Dohą ir kiek ten apskritai trijulių komandai reikia trenerio rankos?

– Žadu vykti į Dohą. 3x3 krepšinis neturi nominalaus trenerio, bet neoficialiai visi juos turi. Man teko šią vasarą aukotis. Ne, ne aukotis, bet smagiai darbuotis. Man labai patiko. Esu Utenos „Juventus-Uniclub Casino“ neoficialus treneris. Suku galvą, darau skautingą, sprendžiu problemas. Aišku, specifika čia kitokia, ją reikia perprasti, bet tai praplečia mano akiratį ir leidžia kažką pritaikyti ir žaidžiant 5 prieš 5.

Standings provided by SofaScore LiveScore