Šie jo žodžiai ir bereikalingas metimas iš aikštės vidurio aidint ketvirto kėlinio sirenai, kai pergalė jau buvo kišenėje, bei kelios šiurkščios, tarsi labai pikto apsauginio, Thomo Walkupo pražangos parodė, kad kauniečių ausis tikrai pasiekė skambios vilniečių kalbos apie šį sezoną planuojamą titulo vagystę.
Skirtingai nei sostinės atstovai, žaliai-balti prieš pirmąjį LKL sunkiasvorių pasisvėrimą savo burnų neaušino, o oponentų stovyklos lozungus panaudojo kaip papildomą motyvaciją.
Ir nors sėkmingiau dvikovą pradėjo kone puspenkto tūkstančio fanų palaikyti rytiečiai (22:7), per kitus du puse kėlinio jie buvo sutalžyti beveik 30 taškų – 34:63, įskaitant atkarpą 2:20.
Ir viskas vėl stojosi į vietas: Kauno atstovai triumfavo 84:72 ir tarpusavio rungtynėse iškovojo jau 10 pergalę iš eilės, o, jei atmestume KMT turnyrą ir skaičiuotume tik LKL batalijas, ši serija prasitęstų net iki 14-os.
Ką parodė pirmasis „Ryto“ ir „Žalgirio“ pasimatymas naujame sezone? Vilniaus vilkas šiemet išties gali įkąsti dešimtkart iš eilės šalies čempionui ar yra pajėgus tik garsiai pastaugti? Ir realus ar dirbtinis sukilęs ažiotažas dėl pagaliau gyvos intrigos LKL lentelės viršuje?
Pokalbis apie tai – „Delfi“ laidoje „Krepšinio zona“. Pašnekovai – treneris Tomas Purlys ir komentatorius Vaidas Čeponis.
– Vaidai, Lietuva po sekmadienio rinkimų nakties pabudo kitokia, o štai LKL, panašu – tokia pati. Kaip manai, ar „Žalgiris“ valdys Lietuvos krepšinį ir artimiausius metus?
– Tikrai labai anksti apie tai spręsti ir daryti kažkokias išvadas iš pirmo mačo. Matėme, kad pustrečio kėlinio „Rytas“ labai rimtai priešinosi. Manau, kad jei Vilniaus komanda būtų turėjusi Martyną Echodą ir Maurice'ą Ndourą, rungtynės būtų buvusios visai kitokios – gerokai atkaklesnės iki pat pabaigos.
Mano nuomone, „Rytui“ pritrūko ir drąsesnių sprendimų. Tarkime, pabandyti Luką Ulecką vietoje Andrew Goudelocko, kai šiam visiškai nesiklijavo žaidimas puolant. O su šviežiomis jėgomis, įleidus į aikštę Augustą Marčiulionį, galima buvo pabandyti eiti va banque ir panaudoti zoninį spaudimą, tuo metu kitiems žaidėjams jau nebebuvo jėgų. Donaldas Kairys – modernus treneris, bet kažkodėl susilaikė nuo drąsių ir netradicinių sprendimų.
– Tomai, prieš pirmąjį LKL grandų derbį, didžiausias klaustukas buvo pats „Rytas“. Ar sekmadienio „El Clasico“ tau atsakė į klausimą apie tikrąjį Vilniaus klubo pajėgumą?
– Nesakyčiau, kad visiškai atsakė. „Rytas“ pradžioje buvo labiau užsivedęs, nes prieš tai neturėjo rimtesnių nei varžovų, nei rungtynių, todėl natūralu, kad buvo išsiilgę to. Daug žadantis startinis vilniečių spurtas tik pažadino „Žalgirį“, buvo jam geras spyris į užpakalį ir leido suprasti, kad čia rimta.
Žalgiriečiai susikūrė labai daug gerų progų metimams. Čia ir yra jų stiprybė: jie žaidžia beveik tą patį visą sezono pradžią, bet tiek yra išvystę savo automatizmą, kad praktiškai prieš visas varžovų du prieš du gynybos sistemas dirba kaip laikrodukas – kamuolys jų atakose juda labai gerai.
– Vaidai, ar pagal tą vaizdą, kurį matėme „Siemens“ arenoje, ir komandų sudėtis galima būtų tvirtinti, kad šio sezono LKL finalo pora aiški dar net nesibaigus pirmam ratui?
– Neskubėčiau taip sakyti. Panevėžio „Lietkabelis“ irgi turi savo argumentų. Be to, negali žinoti, kokie ir kada svarbus žaidėjai gali iškristi dėl koronaviruso ar traumų. Tai gali viską apversti aukštyn kojomis. Spėju, kad „Lietkabelis“ po truputį gerins savo žaidimą – jie tą po truputį jau ir daro.
Taip, „Rytas“ ant popieriaus atrodo stipresnis, bet panevėžiečiai turi labai sumanų trenerį, todėl jų dar tikrai nenurašyčiau.
– Tomai, M. Grigonis pareiškė, kad smagumo pergalei Vilniuje pridėjo ir tai, kad „mes veiksmais tildom, o ne šnekom“. Kaip manai, kuriam laikui „Ryto“ stovykla bus tylesnė?
– Čia yra žaidėjų emocijos, kurių nereikia labai sureikšminti. Natūralu, kad tiek Mariui, tiek kitiems tai yra principinė dvikova: Kaunas prieš Vilnių. Buvo labai daug prieštaringų pasisakymų prieš rungtynes: vieni sakė, kad vos ne 30 taškų skirtumu laimės „Rytas“, kiti – kad „Žalgiris“. Dar ir plakatai bei skanduotės įpylė to žibalo į ugnį. Bet į visa tai nereikėtų kreipti labai daug dėmesio.
Kita vertus, „Rytas“ dar tikrai turi labai daug kozirių – tuos pačius M. Echodą ir M. Ndourą. Vilniečiams taip pat dar reikia padirbėti prieš keitimosi gynybą, išmokti geriau išnaudoti A. Goudelocką.
Manau, kad šį sezoną, po kokių penkerių metų pertraukos, mes galime laukti pakankamai įdomių mūšių, ypač reguliariojo sezono kovose. Nesakau, kad „Rytas“ laimės, nes daug kas gali priklausyti ir nuo tos dienos situacijos – nuovargio, traumų ar viruso. Bet faktas, kad bus įdomu, kadangi nebėra tokio akivaizdaus favorito kaip anksčiau.
– Vaidai, o tau tas keliamas ažiotažas bent jau šioje sezono stadijoje neatrodo kiek pritemptas?
– Gal jis šiek tiek ir dirbtinis, bet nuo to visiems tik įdomiau – net ir „Žalgirio“ fanams. Daugiau jų ir į areną ateina, ir per TV žiūri rungtynes, ir daugiau kalba apie tą derbį. Aš tame nieko blogo nematau.
Išsami LKL gigantų susirėmimo analizė – „Krepšinio zonos“ vaizdo įraše.
