Kaunietis jau turėjo būti pakėlęs sparnus į Kiniją, bet užtrukus dokumentų tvarkymui dar kelioms dienoms liko gimtinėje.
D-Mo jau ketvirtą sezoną pradės CBA lygoje, tačiau naujoje komandoje – po solidžių metų, praleistų Šandongo ir Šanchajaus klubuose, lietuvio panoro ambicingoji Sindziango „Flying Tigers“ ekipa.
Ji savo gretose šiemet tikėjosi turėti ir NBA rekordininką Ty Lawsoną, bet šis prisivirė košės ir kinų buvo diskvalifikuotas iki gyvos galvos.
Apie tai, kodėl D. Motiejūnas ir vėl grįžta į Kiniją, kiek vis dar gyva jo NBA svajonė ir kaip jis vertina savo šansus atstovauti Lietuvos rinktinei – pokalbis „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“.
– Donatai, šį tarpsezonį buvo girdėti įvairiausių kalbų apie tau rodomą Pirėo „Olympiakos“, Tel Avivo „Maccabi“ ir gal net NBA klubų dėmesį. Kuo patraukė „Flying Tigers“ pasiūlymas?
– Pernai Šanchajaus komanda pateikė tokį pasiūlymą, kurio tiks kvailys galėjo atsisakyti. Nors ten nuvažiavus man individualiai sezonas tikrai buvo pakankamai geras (vid. 22,8 taško ir 15,1 atkovoto kamuolio – Krepšinis.lt), bet komandai nežaidė taip, kaip buvo norėta.
Šiemet su treneriu Virginijumi Mikalausku susėdome ir nutarėme, kad laikas eiti į komandą, kuri gali ką nors laimėti, o „Flying Tigers“ nuolat patenka į finalus arba pusfinalius. Žaidžiant laiminčioje komandoje ir pats krepšinis daug įdomesnis.
– Ar jau aišku, koks kitas legionierius žais šalia tavęs Sindziange?
– Jie norėjo su manimi pirmu pasirašyti sutartį, o tada jau svarstė galimybę sujungti mane su buvusiu bendražygiu Ty Lawsonu, bet tai jau nepavyks. Tiksliai nežinau, kokia ten jo dabar situacija yra, tik jis ją pats gali pakomentuoti, bet žinant kinus jokių pasiteisinimų jie neklausys.
Antras legionierius turi būti pataikantis įžaidėjas, kuris stumtų komandą į priekį. T. Lawsonas mums būtų puikiai tikęs. Aš su juo netgi kalbėjau, kai tik sutariau su „Flying Tigers“. Jis sakė, kad jo sutartis irgi jau paruošta, bet kitą dieną visas tas skandalas ir įvyko.
– O pandemijos akivaizdoje pačiam pasijautė finsinis skirtumas, teko kiek susiveržti diržus?
– Savaime aišku, tikrai taip. Kitas dalykas, kad šiais metais ir Kinijos čempionatas turėtų būti trumpesnis, baigtis apie balandžio mėnesį, kadangi kinai taip pat žais FIBA olimpiniame atrankos turnyre.
– NBA komisaras Adamas Silveris pranešė, kad naujasis sezonas JAV prasidės ne anksčiau nei sausį, o tai, ko gero, atveria visas galimybes kitąmet spėti sužaisti ir NBA. Ar turite tokį planą?
– Toks planas yra kiekvienais metais. Ir treneris kiekvieną sezoną užbrėžia man tikslą grįžti ten, kur jau esame buvę – į NBA. Mano siekis yra parodyti, kad esu dar geresnis, nes progresuoju ir kylu į viršų. Praėjusį sezoną nedaug trūko, kad būčiau vėl atsidūręs San Antonijuje, bet NBA priėmė tokias taisykles, pagal kurias aš nebūčiau galėjęs žaisti burbule ir atkrintamosiose.
Dabar viskas dėliojasi ir konstruojasi taip, kad atrodo, jog man net į NBA sezono vidurį būtų galima suspėti atvykti. Tai – idealiausias variantas, koks tik gali būti. Bet dar bus matyti, ar neatsiras kokių varžančių taisyklių.
Dauguma NBA klubų apie mane jau yra susidarę nuomonę. Mano žaidimo minučių skaičius Kinijoje – milžiniškas, palyginti su kitais dideliais ten. Tai rodo, kad mano kūnas yra labai geros formos ir trenerio paruoštas idealiai.
– Šiuo metu kaip tik verda NBA Supefinalo kovos, kur skirtingose barikadų pusės grumiasi du buvę tavo bendraklubiai – Dwightas Howardas ir Solomonas Hillas. Kurią pusę pats labiau palaikai?
– Gal pašokiruosiu šiek tiek, bet aš visą laiką sakiau, kad D. Howardas taps NBA čempionu anksčiau nei Jamesas Hardenas, nes vis tiek mačiau, kad Dwightas tam tikru metu supras, jog jis nebėra superinio lygio žvaigždė ir priims tą pagalbinio žaidėjo vaidmenį bei bus labai naudingas. Jis rizikavo pasirašydamas sutartį su Los Andželo „Lakers“, kur iš pradžių sulaukė daug fanų skepticizmo, tačiau tiek ir dabar Superfinale, tiek ir per seriją su Denverio „Nuggets“ jis – svarbus ir daug ką aikštėje keičiantis žmogus.
– Donatai, ne per seniausiai spaudoje buvo eskaluojama tema apie tai, kodėl nebuvai pakviestas į draugiškas Lietuvos rinktinės rungtynes su estais ir latviais. Ar per tą laiką pavyko susisiekei su treneriu Dariumi Maskoliūnu ir išsiaiškinti situaciją?
– Taip, susisiekėme. Jis pasveikino mane su gimtadieniu. Viskas yra gerai. Net nebuvo, ką aiškintis. Susiklostė įdomi situacija, bet jos eskaluoti nereikia.
– Galbūt sužinojai, ar būsi reikalingas nacionalinei komandai ateityje?
– Aš iš Dariaus tai girdžiu kiekvienais metais. Manau, čia jokių problemų nebus.
– Paties karjera jau yra persiritusi į antrąją pusę. Ar tiesa, kad ją užbaigti norėtum „Žalgiryje“?
– Aš taip kalbu paskutinius 10 metų, o gal net ir daugiau (juokiasi). Esu kaunietis, augau toje pačioje „Žalgirio“ sistemoje, ketverius metus žaidžiau už dublerius, paskui ir pagrindinėje komandoje teko šiek tiek pabūti. Tai čia mūsų visų svajonė. Nežinau nė vieno žmogaus iš Kauno, kuris sakytų, kad svajoja pabaigti savo karjerą Vilniuje, Šiauliuose ar Prienuose. Tokių paprasčiausiai nėra. Visi nori atsisveikinti namuose.
Visa „Krepšinio zona“ – vaido įraše ir per „Delfi TV“. Kita laida – penktadienį 13 val. 30 min.
