2014-2019 metais Vokietijoje rungtyniavęs A. Rubitas buvo vienu svarbiausių žaidėjų Ulmo „Ratiopharm“ ir Bambergo „Brose“ ekipose, todėl dar praėjusią vasarą į Kauną amerikietį kvietėsi ir Šarūnas Jasikevičius. Vis dėlto tuomet patyręs puolėjas pasirinko Pirėjo „Olympiakos“ pasiūlymą bei išvyko į Graikiją, kur jo laukė ne vienas nusivylimas.

„Olympiakos“ sezonas buvo nusėtas pralaimėjimais, komandos rūbinėje netrūko konfliktų, kurių nesuvaldė ir trenerių rokiruotės. Jau po pirmųjų rungtynių Eurolygoje klubą paliko Davidas Blattas, o iki sausio ekipą treniravo K. Kemzūra. Būtent sezono etapas dirbant su juo A. Rubitui buvo skaudžiausias – aukštaūgis lietuvio pavardės nenori net girdėti.

„Nepriminkite man jo“, – ranka moja „Žalgirio“ naujokas, kuriam K. Kemzūra dažniausiai leisdavo žaisti apie 10 minučių per rungtynes. Dirbdamas su lietuviu puolėjas tik tris kartus Eurolygoje surinko dviženklį taškų skaičių, o pasitikėjimo stoka numušė ir atleto motyvaciją.

„Nesupraskite manęs klaidingai, Kemzūra yra geras žmogus, bet man būti jo auklėtiniu nepatiko. Kiekvienas treneris turi savo stilių, o aš negalėjau jam duoti to, ko jis iš manęs norėjo. Visiškai nepritapau jo žaidimo schemose, o tai ir sugadino mano sezoną. Kemzūra man nepadėdavo, jis neduodavo man žaisti, todėl vienu metu tiesiog praradau motyvaciją stengtis jam įtikti“, – sukandęs dantis prisiminė žalgirietis.

Augustine'as Rubitas
Foto: DELFI / Kotryna Dagenytė

Sezono viduryje „Olympiakos“ paleido kelis atmosferą komandoje gadinusius amerikiečius, o K. Kemzūrą trenerio pareigose pakeitė Georgios Bartzokas. Nuo tada A. Rubito minutės aikštelėje ir statistiniai rodikliai pradėjo sparčiai kilti. Tiesa, sezonas greitai buvo nutrauktas dėl koronaviruso, o aukštaūgio Eurolygos vidurkiai siekė 6 taškus ir 3 atkovotus kamuolius per 15 ant parketo praleidžiamų minučių.

„Pirma sezono pusė man buvo bloga, tokia ji buvo visai komandai. Pirėjuje žaidė daug krepšininkų, kurie nepaliko šansų kitiems. Ilgą laiką tiesiog neturėjau pakankamai galimybių. Kai sezono pabaigoje kamuolį savo rankose turėjau dažniau, žaidžiau sėkmingai.

Su treneriu Bartzoku man sekėsi geriau, jis manimi pasitikėjo. Su juo pradėjome įsivažiuoti, tačiau sezonas buvo nutrauktas ir neturėjome šanso parodyti, ko iš tikrųjų esame verti“, – Delfi pasakojo iš Hjustono kilęs sportininkas.

Kalbėdamas apie savo motyvaciją ir tikslus Lietuvoje, A. Rubitas užsiminė apie norą tapti „Žalgirio“ lyderiu. Vokietijos klubuose anksčiau žibėjęs krepšininkas patikino, jog imtis atsakomybės ant savo pečių jis nebijo.

„Noriu varžytis ir laimėti. Laimėti vien Lietuvos čempionatą nepakaks – noriu patriukšmauti ir Eurolygoje. Padarysiu viską, kad padėčiau komandai pasiekti atkrintamąsias. Negaliu nieko garantuoti, tačiau manau, kad turime gerą vyrukų grupę, kuri gali nuveikti daug.

Esu motyvuotas ir padarysiu viską, ko siekiant pergalių manęs pareikalaus treneris. Nesistengsiu būtinai pranokti visų rezultatyvumu, tačiau galiu būti „Žalgirio“ lyderiu. Turime čia puikių krepšininkų, kurie žaidžia Kaune jau kurį laiką, tačiau neabejoju, kad turiu tai, ko reikia norint vesti šią komandą į priekį“, – sakė A. Rubitas.

Augustine'as Rubitas
Foto: DELFI / Kotryna Dagenytė

Tiesa, „Žalgirio“ naujokas jau spėjo suprasti, kad svarbiausias žaidėjas komandoje vis dar yra jos kapitonas Paulius Jankūnas. 36-erių veteraną gerbiantis legionierius didžiuojasi galimybe būti jo bendraklubiu.

„Tikrasis lyderis Kaune yra Jankūnas. Nesu pats jauniausias vaikinas, tačiau vis tiek noriu iš jo pasimokyti. Jankis žaidžia aukščiausiame lygyje jau daugybę metų, todėl bandysiu semtis iš jo patirties ir išmokti, ko reikia norint būti „Žalgirio“ vedliu.“

Naujokas jau atkreipė dėmesį ir į kitą komandos senbuvį Artūrą Milaknį.

„Kaune žaidžia puikūs, patyrę vyrukai. Man čia labai patinka tiek bendraklubiai, tiek treneriai, tiek ir treniruočių bazė. Nežinau visų „Žalgirio“ žaidėjų, dar reikia susipažinti, bet žinau, kad turime vieną geriausių Eurolygos metikų.

Milaknis yra puikus. Galbūt mes ir nebūsime daugiausiai tritaškių pataikanti Eurolygos komanda, bet kol turime Milaknį, galime būti ramūs“, – šypsojosi A. Rubitas.