Kas kada nors girdėjo apie gynėją, krepšį atakuojantį 57 procentų taiklumu? A.Macijauskas tai demonstravo pernai Ispanijoje. Pirmuosius pinigus žaisdamas krepšinį jis uždirbo būdamas 16-os, o sulaukęs 24-erių Eurolygoje buvo žvaigždė, atpažįstama kiekviename Europos mieste.

Tačiau A.Macijauskas nenori kalbėti nė apie vieną šių įvykių. Nei apie pinigus, kurių, kaip sklinda kalbos, Europoje jis būtų uždirbęs du kartus daugiau. A.Macijauskas nenori kalbėti apie tai, kas galėjo nutikti, ar nutiko.

Dabar jis su „Hornets“ ir sėdi ant suolelio. Jam nebuvo suteikta galimybė žaisti ir įrodyti, kad, kaip pats krepšininkas sako, jis gali sėkmingai pritapti prie lygos. O pagal dabartinę „Hornets“ situaciją tai nenutiks niekada.

„Turiu trejų metų sutartį, – sako A.Macijauskas. – Lieku čia. Stengiuosi užmiršti visa kitą. Esu čia. Noriu žaisti, tačiau mano darbas dabar – treniruotis, tiesiog parodyti visa, ką sugebu. Esu laimingas“.

Laimingas? A.Macijauskas išties dažnai šypsosi. Taip pat daug kalba, tačiau nežaidžia. Šį sezoną jis rungtyniavo 10-yje susitikimų ir tapo blogos sėkmės auka: „Hornets“ žaidžia geriau, nei buvo tikėtasi.

Taigi lietuvis treniruojasi kiekvieną dieną, sulaukia gausių trenerio Byronno Scotto pagyrų, o tuomet užima etatinę vietą ant suolelio per rungtynes. Kol kas A.Macijausko pasirodymai aikštelėje buvo reti, su dideliais tarpais tarp jų, be to, ir epizodiniai. Šį sezoną lietuvis aikštėje vidutiniškai praleidžia 7,5 minutės.

„Daugumai europiečių prireikia laiko, – įsitikinęs B.Scottas. – Džiaugiuosi, kad į treniruotes jis ateina nepriekaištaudamas dėl mažai aikštėje praleidžiamo laiko ar blogos nuotaikos. Visiems sakiau, jog jie sulauks savo šanso, tačiau tegu būna tam pasirengę“.

A.Macijauskas manė, jog jis savo šanso sulauks greičiau. Vasarą su „Hornets“ jis sudarė dvejų metų sutartį su galimybe pratęsti ją dar metams, už sezoną gaudamas 2,5 mln. JAV dolerių. Buvo manoma, kad netrukus 26-erių sulauksiantis A.Macijauskas, kuris atstovaudamas gimtajai Lietuvai 2004-ųjų olimpiadoje į iš NBA žvaigždžių sudarytos rinktinės krepšį įmetė 24 taškus, bus pamaina gynėjui J.R.Smithui.

Tačiau tuomet „Hornets“ įsigijo gynėjus Rasualą Butlerį ir Kirką Snyderį, kurie užėmė planuotą lietuvio vietą.

Be to, Chrisas Paulas tapo pagrindiniu kandidatu laimėti metų naujoko apdovanojimą, o Speedy Claxtonas žaidžia geriausią sezoną karjeroje. Taip A.Macijausko pozicijoje atsirado per daug žaidėjų.

„Jis turėjo būti tam pasirengęs, – sako lietuvio komandos draugas Boštjanas Nachbaras, kuris prieš A.Macijauską žaidė dar Europoje. – Čia susirenka geriausi pasaulio žaidėjai. Netapsi žvaigžde pirmą dieną. Kartais turi laukti savo šanso, net jei Europoje esi žvaigždė. Manau, kad jis dabar tai supranta. Pradžioje jis to nesuprato ir buvo nekantrus“.

„Įvertinkite jį. Turi juo žavėtis, nes jis sutinka su tokia situacija. Tai aukščiausio lygio krepšinis. Jis nori tą lygį išbandyti, tačiau kartais tiesiog reikia palaukti“, – sakė B.Nachbaras.

Atrodė, kad tas laukimas baigsis praėjusią savaitę. Traumą patyrus Ch.Paului, kuris turėjo nerungtyniauti dvi savaites, A.Macijauskas aikštėje praleido 27 minutes, pataikydamas vieną metimą iš 7. Tačiau Ch.Paulas netikėtai į aikštelę grįžo anksčiau, o A.Macijauskas užėmė sau įprastą vietą ant suolelio.

Tai nepanašu į tą A.Macijauską, kuris rungtyniavo Europoje. Praėjusį sezoną jo tritaškių pataikymo procentas siekė 43, o per rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo 18,5 taško. Kadaise jis tapo Lietuvos krepšinio lygos naudingiausiu žaidėju ir yra pakankamai dinamiškas, kad B.Nachbaras pavadintų lietuvį vienu geriausių žaidėjų puolant Europoje.

„Be abejonės“, – pripažino B.Nachbaras.

Mokytis žaisti krepšinį A.Macijauskas pradėjo, kai NBA per palydovinę televiziją pravėrė jo namų duris. Tuomet lygoje žaidė tokie europiečiai, kaip Draženas Petrovičius ir Vlade Divacas. Vaikinai, kaip Toni Kukočius, kuris ne tik rūpinosi Europos veidu Amerikos krepšinyje, tačiau ir pasiuntė tokią žinią, kuriai A.Macijauskas negalėjo atsispirti. Jis turėjo išbandyti savo jėgas NBA.

„Pasirinkau teisingą sprendimą, – apie atvykimą į NBA sako lietuvis. – Žinau, jog galiu čia žaisti. Jei būčiau išsigandęs, nebūčiau atvykęs. Man tai – svajonės išsipildymas“.

Tačiau sėdėjimas ant suolo nėra jo svajonė. Praėjusį mėnesį beveik visai nežaidęs A.Macijauskas pareiškė: „Atėjau čia žaisti. Nenoriu sėdėti ant suolelio. Maniau, kad sugebėsiu žaisti „Hornets“ komandoje“.

A.Macijauskas dabar tiesiog nori galimybės žaisti. „Esu pasirengęs rungtyniauti, – sakė jis. – Nebuvo lengva, tačiau jaučiu, kad esu pakankamai geras“.