Paskutinis trumpos Lietuvos rinktinės vasaros akordas išėjo nemalonus latvių ausims.

Antrose draugiško „Baltijos kelio“ turnyro rungtynėse Estijos sostinėje Dariaus Maskoliūno auklėtiniai 82:59 susitvarkė su Latvijos ekipa.

Šįkart lietuviai dominavo „Saku Suurhall“ arenoje nuo pirmų minučių ir varžovams tik trečiame kėlinyje leido trumpam atgauti pasitikėjimą.

Vis dėlto komandos puolimo lyderis Marius Grigonis liko įsitikinęs, kad poros savaičių pasirengimo nepakanka norint deramai suklijuoti žaidimą.

Penktadienį gynėjas buvo lyg žemę pardavęs ir pralaimėjimą Estijai vadino gėdingu.

Po dienos jo nuotaika bent kiek pasitaisė.

„Man pačiam Kauno „Žalgiryje“ prireikė labai daug laiko, kol įvaldžiau šią sistemą, kurią naudojame ir rinktinėje. Vakar „ant karštųjų“ atrodė vienaip, bet viską pergalvojus – suprantu, kad sunku visiems išaiškinti sistemą per trumpą laiką. Ir šiandien vis tiek buvo daug panašių klaidų. Reikia daugiau treniruočių, daugiau laiko. Aišku, jo niekada nebus pakankamai, bet tikiuosi, kad per atrankos „langus“ jau bus lengviau.

O kalbant apie pozityvius dalykus, man po tokios ilgos pertraukos buvo labai smagu pažaisti krepšinį. Gerai, kad vyko toks turnyras. Pasiilgęs nebuvau tik to pralaimėjimo estams, mini depresijos, kai pralaimėjęs grįžti į savo kambarį. Čia – blogiausia krepšinio pusė“, – atviravo žalgirietis, į latvių krepšį sumetęs 19 taškų.

Šeštadienį jam geriausiai talkino vidurio puolėjai – Laurynas Birutis ir Marekas Blaževičius fiksavo panašią statistiką ir abu surinko po 16 naudingumo balų.

Naujokui M. Blaževičiui rungtyniauti antrose rungtynėse buvo lengviau nei debiutinėse.

„Jaučiausi laisviau nei vakar, dar komandos draugai padėjo įsivažiuoti. Pradėjome su gera energija ir vienas kitam padėjome – komandos draugų palaikymas buvo puikus. Man ši patirtis – žingsnis į priekį“, – sakė 18-metis „centras“.

Tuo metu metais vyresnis Rokas Jokubaitis ant parketo šįkart lakstė daugiausiai komandoje – 23 minutes.

„Vakar estams leidome pabėgti į priekį, patys vos kelis kartus pirmavome. Šįkart energija buvo gera nuo pat pradžių, tad po to jau liko tik formalumai. Gerai, kad turnyrą baigėme be jokių siurprizų“, – pažymėjo 4 taškus pelnęs ir tiek pat rezultatyvių perdavimų atlikęs įžaidėjas.

Turnyru Taline vainikuotą rinktinės stovyklą jis vadino „geriausiu dalyku, kuris galėjo nutikti šią sunkią vasarą“.

„Nėjome pasivaikščioti, treneriai mus norėjo kaip reikiant nuvaryti nuo kojų. Gaila, kad turnyras baigėsi nekokia nata, bet pati stovykla buvo žiauriai naudinga.

Jei nebūčiau viso sezono treniravęsis su Luku Lekavičiumi „Žalgiryje“, susidurti su juo rinktinės pratybose man būtų didelis iššūkis. Spausti tokį žaidėją vienas prieš vieną nuo galinės linijos – tikrai nelengvas darbas. Aišku, ir su tokiu patyrusiu įžaidėju kaip Mantas Kalnietis labai į naudą pasportuoti“, – gauta patirtimi džiaugėsi R. Jokubaitis.

Primename, kad penktadienį lietuviai netikėtai po pratęsimo 85:92 kapituliavo prieš varžybų šeimininkus.

Sekmadienį turnyrą Taline užbaigs Estijos ir Latvijos ekipų akistata.

Tarptautinis trijų komandų „Baltijos kelio“ turnyras rengiamas Estijos krepšinio šimtmečio proga.

Estijos krepšinio ištakos datuojamos 1920 metais, nors atspirties tašką būtų galima rasti jau 1913-uose.

Būtent tada į Narvą atvykę jaunuoliai iš Sankt Peterburgo „Majak“ klubo pirmą kartą estams pademonstravo, kaip žaidžiamas krepšinis. Vienoje iš carinės Rusijos sostinių naujos sporto šakos taisykles prieš tai pristatė amerikiečiai.

Vis dėlto Estijoje sutartinai krepšinio istorija skaičiuojama nuo tada, kai dviejuose Talino mokyklose imta mokyti krepšinio ir tinklinio pagrindų.

Estijos krepšinio federacija buvo įkurta 1923 metais, 1934-aisiais ji buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), o po dvejų metų pirmą ir vienintelį kartą šalies rinktinė pasirodė olimpinėse žaidynėse Berlyne, kur užėmė devintą vietą tarp 21 ekipos.