Netikėta nesėkmė užgavo jo auklėtinių ambicijas – nuo pirmų minučių lietuviai žaidė protingiau ir grūmėsi aršiau nei išvakarėse.

Įjungtą kovinį režimą iliustravo šešių taškų vertės ataka pirmame kėlinyje. Po netaiklaus Mariaus Grigonio antrojo baudos metimo kamuolį atkovojo ir dvitaškį su varžovo pražanga pelnė Laurynas Birutis. Tuomet vidurio puolėjas pats nepataikė baudos, bet kovą „po lenta“ dar sykį laimėjo Edgaras Ulanovas, ir galiausiai papildomą tritaškį švystelėjo M. Grigonis.

Prarają tarp komandų dar labiau gilino latvių šūviai pro šoną – Roberto Štelmaherio treniruojama ekipa mačą pradėjo pataikydama tik kas ketvirtą metimą. Šiaurinių kaimynų reikalai būtų buvę dar prastesni, jei ne Kasparas Berzinis – artėjant karjeros pabaigai į gimtąjį „Ogre“ klubą grįžęs vidurio puolėjas surinko 22 taškus.

Jau pirmame ketvirtyje dviženklę persvarą susikūrę lietuviai rungtynėms įpusėjus pirmavo 49:27, ir vakarykšte intriga „Saku Suurhall“ arenoje nebekvepėjo.

Tiesa, trečiame kėlinyje Latvijos ekipa pasitempė ir buvo priartėjusi 8 taškų skirtumu, bet čia pat sekė atsakomasis spurtas 8:0, ir Lietuvos rinktinė vėl kontroliavo įvykius aikštėje.

Šeštadienį ji kur kas rečiau atakavo iš toli, išnaudodama persvarą priekinėje linijoje. Vis dėlto pirmuoju smuiku griežė „perimetro“ žaidėjas – M. Grigonis ėmėsi lyderystės naštos, per 20 min. pelnydamas 19 taškų, atkovodamas 5 kamuolius ir atlikdamas 2 rezultatyvius perdavimus.

„Reikia suprasti, kad M. Grigonis dešimt mėnesių nežaidė krepšinio. Vakar jis prametė nemažai metimų, kai kada gal per daug ėmėsi iniciatyvos. Bet duokite jam šiek tiek kreditų. Marius – šiai dienai vienas geriausių mūsų atakuojančių žaidėjų, kuris nerungtyniavo dešimt mėnesių. Jam irgi nėra lengva, bet matosi, kad jis – jau visiškai pasveikęs. Bajeris trykšta“, – vertino D. Maskoliūnas.

Kalbėdamas apie dvikovą, treneris pripažino, jog šįkart jai komanda nusiteikė kitaip.

„Po ganėtinai prastų rungtynių žaidėjai kitą dieną rado motyvacijos ir energijos. Nors atsarginių suolas buvo dar trumpesnis, pavyko visiems paskirstyti minutes, ir visi ėjo į aikštę su didesniu noru ir užsidegimu. Visada smagu laimėti, o ypač paskutines rungtynes prieš išsiskiriant nežinia kuriam laikui. Autobuse nuotaikos bus geresnės“, – komentavo D. Maskoliūnas.

– Šiandien sklandžiai keliavote link pergalės visas rungtynes, išskyrus atkarpą trečiame kėlinyje. Kodėl tuomet užbuksavote?

– Mes jau daug metų neturime to vadinamojo žudiko mentaliteto. Pirmaudami 20 taškų atsipalaiduojame, o latviams – tik duok. Trys tritaškiai, ir žiūrėk – tavo persvaros beveik neliko.

– Tikslas šiame turnyre buvo patikrinti kai kuriuos žaidėjus. Ką naujo apie juos sužinojote?

– Labai norėjau pamatyti veiksme debiutantus. Sakyčiau, nė vienas nenuvylė. Faktas, kad daug ko šioje komandoje trūksta. Aš ir žaidėjams sakau: reikia sukandus dantis dirbti, mokytis, kentėti ir, svarbiausia, tikėti. Patys žinote, kad mums norisi laimėti visas rungtynes. Vis dėlto mūsų galutinis tikslas nėra pergalė „Baltijos kelio“ turnyre. Laukia atrankos „langai“, vėl keisis sudėtis, vėl viskas iš naujo... Tačiau dar svarbiau yra kita vasara, atranka į olimpiadą.

– Išbandėte tris įžaidėjus. Kuris, jūsų akimis, atrodė solidžiausiai?

– Realiai, išbandžiau du – Mantas Kalnietis daugiausiai rungtyniavo atakuojančiu gynėju. Šiandien gerai atrodė tiek Rokas Jokubaitis, tiek Lukas Lekavičius. Gal tik iš Roko norėjosi daugiau užtikrintumo. Sistemą jis žino, gerai valdo komandą, bet kartais trūkdavo šaltos galvos. Jis yra arti pagrindinės rinktinės, bet visada turi įrodinėti, kad gali žaisti su pačiais geriausiais. Avansu niekas nieko dalinti nesiruošia.

– Ką dar turėtų patobulinti Tadas Sedekerskis?

– Jis manęs visiškai nenustebino savo užsidegimu. Jis visada dirba papildomai, stengiasi. Rezultatas ateis. Bet kol kas ir mes jį stumdėme per pozicijas, ir klube ne viskas aišku. Debiutas Lietuvos rinktinėje, nauja gynybos sistema... Bet viskas su juo gerai, kūną turi – kažkas tokio. Reikia stabilesnio metimo, susigaudyti gynyboje. Jis tikrai labai perspektyvus žaidėjas.

– Pirmą kartą išmėginote ir Mareką Blaževičių. Kaip manote, ar yra vilčių per atrankos „langus“ prisikviesti į rinktinę jį, R. Jokubaitį ar kurį kitą žalgirietį?

– Galime tik spėlioti. Tikrai norėčiau, bet žinant Eurolygos situaciją... O dar tvarkaraštis šiemet gali būti papildomai suspaustas dėl pandemijos. Faktas, kad klubas visų pirma spręs savo problemas. Nežinau, koks bus jaunimo vaidmuo atėjus naujam treneriui, bet galiu pasakyti tik tiek, kad man jie būtų reikalingi.

– Kokie jūsų likusios vasaros planai, kada keliausite į Barseloną?

– Rugpjūčio 7 d., jei neatsitiks ko nors nenumatyto. Bent jau kol kas atvykusiems iš Lietuvos ten karantinuotis nereikia. O iki tol – „Nida Jazz“ teniso turnyras.

– Tikitės laimėti?

– Labai norėčiau, bet būtų gerai, kad mano partneris nepamatytų šio interviu. Dar sakys, kad aš nemotyvuotas. Jei rimtai, mums laimėti būtų labai sudėtinga, ten dalyvauja daug labai stiprių porų.

***

Antrajame mače Taline D. Maskoliūnas turėjo verstis dešimties žaidėjų paslaugomis, mat puolėjas Eimantas Bendžius paliko rinktinę dėl asmeninių priežasčių.

Kitaip nei išvakarėse, kai „Saku Suurhall“ arenoje pasižiūrėti į savo numylėtinių žaidimą susirinko 1,3 tūkst. žiūrovų, šeštadienį tribūnos ištuštėjo – triukšmavo tik kelios dešimtys Lietuvos gerbėjų ir panašaus dydžio grupelė latvių.

Primename, kad penktadienį lietuviai netikėtai po pratęsimo 85:92 kapituliavo prieš varžybų šeimininkus.

Sekmadienį turnyrą Taline užbaigs Estijos ir Latvijos ekipų akistata.

Tarptautinis trijų komandų „Baltijos kelio“ turnyras rengiamas Estijos krepšinio šimtmečio proga.

Estijos krepšinio ištakos datuojamos 1920 metais, nors atspirties tašką būtų galima rasti jau 1913-uose.

Būtent tada į Narvą atvykę jaunuoliai iš Sankt Peterburgo „Majak“ klubo pirmą kartą estams pademonstravo, kaip žaidžiamas krepšinis. Vienoje iš carinės Rusijos sostinių naujos sporto šakos taisykles prieš tai pristatė amerikiečiai.

Vis dėlto Estijoje sutartinai krepšinio istorija skaičiuojama nuo tada, kai dviejuose Talino mokyklose imta mokyti krepšinio ir tinklinio pagrindų.

Estijos krepšinio federacija buvo įkurta 1923 metais, 1934-aisiais ji buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), o po dvejų metų pirmą ir vienintelį kartą šalies rinktinė pasirodė olimpinėse žaidynėse Berlyne, kur užėmė devintą vietą tarp 21 ekipos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)