Lietuviai penktadienį po pratęsimo nusileido Estijai rezultatu 85:92.

Beleką žaidėme. Nesuprantu, kaip tai įmanoma, bet jie labiau norėjo laimėti. Nors ir ilgai nežaidę, po traumų, neįprasta sudėtimi, bet vis tiek taip negalime. Galima nurašyti pralaimėjimą, sakyti, kad jis nieko nereiškia, bet man asmeniškai yra gėda. Kiekvienas turi turėti savigarbos, o dabar ji buvo paminta“, – komentavo M. Grigonis.

Pirmą kartą nuo praėjusio lapkričio ant parketo mačo metu išbėgęs žalgirietis pelnė 14 taškų ir buvo rezultatyviausias savo komandoje, bet pripažino, kad savo užduočių gynyboje neatliko nei jis pats, nei visa ekipa.

Skaudžiausiai lietuviams kirto estų laimėta kova „po lenta“ bei Kerras Kriisa – buvęs Kauno „Žalgirio“ atstovas geriausią savo karjeros vakarą pataikė 8 iš 12 tolimų metimų, pelnė 26 taškus, atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir surinko 33 naudingumo balus.

„Žaidėme pagal „Žalgirio“ sistemą, bet gal dviejų savaičių pasiruošimas... Nežinau, ką čia kalbu, net neanalizuosiu. Estams pralaimėti negalima. Vieno mūsų žaidėjo alga kaip jų visų kartu sudėjus. Gėda prieš sirgalius, kurie atvažiavo. Iš Kerro padarėme žvaigždę... Sveikinu, gerai sužaidė, bet taip negalime gintis“, – už galvos stvėrėsi M. Grigonis.

Ramiau į pralaimėjimą reagavo ekipos kapitonas Mantas Kalnietis.

Įžaidėjas taip pat išskyrė nesėkmingą lietuvių kovą dėl atšokusių kamuolių, ypač po savuoju krepšiu, kur ūgiu smarkiai nusileidę varžovai kartodami savo metimus sugebėjo pelnyti 23 taškus – beveik dvigubai daugiau nei Dariaus Maskoliūno auklėtiniai.

„Puolime daugiau ar mažiau buvo normaliai, bet estai tikrai buvo žymiai labiau užsivedę nei mes. Jie parodė daugiau noro, energijos. Iš čia ir atkovoti kamuoliai“, – sakė M. Kalnietis.


Veteranas pasidžiaugė bent tuo, jog po keturių mėnesių priverstinės pertraukos galėjo bent trumpam pamiršti koronavirusą.

„Labai norėjosi grįžti į aikštę, tik tiek, kad truputį neskanus tas sugrįžimas“, – pažymėjo 8 taškus pelnęs, bet 4 kartus suklydęs gynėjas.

7 tūkst. vietų turinčioje „Saku Suurhall“ arenoje penktadienį buvo apie 1,5 tūkst. žmonių – skaičiuojant ne tik žiūrovus, bet ir komandas, teisėjus, žurnalistus, aptarnaujantį personalą.

Priimti daugiau publikos Estijos krepšinio federacijai neleido viešuosius renginius dėl pandemijos vis dar ribojantys teisės aktai.

Pirmoje žiūrovų eilėje įsitaisė Estijos premjeras Juris Ratas ir Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio („FIBA Europe“) vykdantysis direktorius Kamilis Novakas.

Lietuvos rinktinę palaikė keliolika aktyviausių gerbėjų ir dar kelios dešimtys žaliais marškinėliais pasipuošusių aistruolių, išsibarsčiusių kituose sektoriuose.

Nei jie, nei vietiniai sirgaliai nevargino savęs nebeprivalomu karantino atributu – kaukėmis.

Šeštadienį, nuo 19.30 val., Lietuvos rinktinė sužais dar vienas rungtynes – šįkart su Latvijos reprezentacine komanda.

Lietuviai į Taliną atvyko be Artūro Gudaičio ir Arnoldo Kulbokos – pirmasis dar nepraėjo medicininio patikrinimo Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) klube, antrasis iki galo nepasveiko po traumos ir sulaukė Bilbao „Basket“ (Ispanija) rekomendacijų nežaisti turnyre.

Mače prieš latvius nebus ir Eimanto Bendžiaus, kuris iš Estijos sostinės anksčiau išvyks dėl asmeninių priežasčių. Tad baigti varžybas D. Maskoliūnui teks su dešimčia auklėtinių.

Tarptautinis „Baltijos kelio“ turnyras Taline rengiamas Estijos krepšinio šimtmečio proga.

Estijos krepšinio ištakos datuojamos 1920 metais, nors atspirties tašką būtų galima rasti jau 1913-uose.

Būtent tada į Narvą atvykę jaunuoliai iš Sankt Peterburgo „Majak“ klubo pirmą kartą estams pademonstravo, kaip žaidžiamas krepšinis. Vienoje iš carinės Rusijos sostinių naujos sporto šakos taisykles prieš tai pristatė amerikiečiai.

Vis dėlto Estijoje sutartinai krepšinio istorija skaičiuojama nuo tada, kai dviejuose Talino mokyklose imta mokyti krepšinio ir tinklinio pagrindų.

Estijos krepšinio federacija buvo įkurta 1923 metais, 1934-aisiais ji buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), o po dvejų metų pirmą ir vienintelį kartą šalies rinktinė pasirodė olimpinėse žaidynėse Berlyne, kur užėmė devintą vietą tarp 21 ekipos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (195)