Ketverius metus žaliai-baltus į pergales vedęs Šarūnas Jasikevičius praėjusią savaitę pamojavo jiems atsisveikindamas su Lietuva – nuo šiol jo balsas bus svarbiausias galingajame „Barcelonos“ klube.

Kartu su savimi Šaras į Katalonijos sostinę pasiėmė ir trumpai favoritu tapti jo įpėdiniu Kaune buvusį Darių Maskoliūną bei dar du asistentus. Tuo metu kitas su naujojo „Žalgirio“ vairininko pareigomis sietas strategas Kęstutis Kemzūra nusprendė nebedelsti ir priimti Turkijos ekipos pasiūlymą.

Iki pat ketvirtadienio popietės atrodė, kad viskas krypsta link to, kad Šaro regalijas paveldės Kazys Maksvytis – lažybininkai jo šansus vertino daugiau nei 80 procentų, tačiau visas derybas nutraukė griežtas Permės komandos vadovų žodis.

Tokiu būdu atkritus jau net trims lietuviškiems variantams oficiali „Žalgirio“ svetainė išplatino pranešimą „Trenerio paieškos žvilgsnį kreipia į užsienį“, kuriame cituojamas komandos direktorius Paulius Motiejūnas: „Praplėtėme savo paieškos ratą. Turime nemažą specialistų iš užsienio sąrašą. Mūsų noras yra, kad treneris būtų alkanas, motyvuotas ir imlus naujovėms“.

Įdomu, kad savo nuomonę kardinaliai pakeitė ir lažybų bendrovės. Dabar lenktynių dėl „Žalgirio“ vairo lyderiu įvardijamas turkas Ertugrulas Erdoganas (40 proc.) bei, simboliška, du specialistai iš Barselonos – Joanas Plaza ir Pedro Martinezas (abu po 18 proc.), o toliau eilėje – Dainius Adomaitis, slovėnas Jaka Lakovičius ir graikas Fotis Katsikaris.

Vienas iš jų ir perims estafetės lazdelę iš Šaro rankų ar bus dar daugiau netikėtumų? Kokia nauja realybė laukia „Žalgirio“ po Š. Jasikevičiaus? Ir kiek jo išvykimas gali atsiliepti ne tik rezultatams, bet ir lankomumui?

Pokalbis apie tai – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ su TV komentatoriumi Vaidu Čeponiu ir krepšinio treneriu Tomu Purliu.

View this post on Instagram

⚡Тренерский штаб БК «ПАРМА» остается без изменений ⠀ Несколько последних дней стали напряженными для БК «ПАРМА» в связи с предложением БК «Жальгирис» по поводу перехода главного тренера Казиса Максвитиса в литовский клуб. ⠀ Мы с огромным уважением относимся к легендарному «Жальгирису», команде из Каунаса, настоящей Мекки европейского баскетбола. Клубу, подарившему миру целую плеяду великих игроков и тренеров. ⠀ Однако, принимая во внимание, в первую очередь, цели и задачи нашего клуба, а также активно комплектующийся под тренера состав команды, Совет БК «ПАРМА» принял решение, что Казис Максвитис продолжит работу в Перми в соответствии с действующим контрактом. ⠀ #parmabasket
A post shared by BC PARMA, Perm Krai (@parmabasket) on Jul 9, 2020 at 5:03am PDT

– Vaidai, panašu, kad būsime prisikalbėję. Paskutinėje laidoje juokavome, kad per vasarą labai pasiilgsi Šarūno Jasikevičiaus, o štai viskas pasisuko taip, kad visi ilgėsimės Šaro kur kas ilgiau. Kaip sutikai žinią, kad jis išvyksta?

– Aišku, liūdna, nes spaudos konferencijos nebebus tokios linksmos, bet šis žingsnis jau tikrai buvo pribrendęs – Šaras turėjo eiti į aukštesnį lygį. Galbūt jis ir pats suvokė, kad su gerokai mažesniu „Žalgirio“ biudžetu kitą sezoną Eurolygoje bus sunku nuversti kalnus, o tada galėtų kristi ir jo vertė. Be to, žinome, kad jis labai myli Barseloną ir laukė katalonų pasiūlymo iki paskutinės minutės.

– Tomai, Kaunas neteko ne tik genialaus trenerio ir tikro maksimalisto, bet ir neįtikėtinai charizmatiško autoriteto, emocingai auklėjančio tiek savo auklėtinius, tiek ir teisėjus. Ko tu pats labiausiai pasigesi „Žalgirio“ arenoje artimiausią sezoną?

– Pirmiausia turbūt tokios asmenybės. Šaras mokėjo bendrauti su publika ir buvo itin mylimas žiūrovų. Ko gero, nebuvo abejingų jam nei iš kauniečių, nei iš priešininkų fanų gretų. Kaip daug kas sako, jis Kaune buvo vos ne Dievas, pakeitęs viską į gera ir atvedęs „Žalgirio“ klubą bei organizaciją į kur kas aukštesnį lygį. Naujam strategui bus labai sunku pakeisti elitinį ir bene geidžiamiausią trenerį Europoje Šarą, kadangi jo palikta kėdė labai karšta, bet pažiūrėsime, kas į ją atsisės.

– Vaidai, atkritus K. Maksvyčio kandidatūrai, iš lietuvių belieka vienas realesnis kandidatas į „Žalgirio“ trenerio postą – tai Dainius Adomaitis. Ar įsivaizduotum jį darbuojantis Kaune?

– Nežinau, kaip reaguotų „Žalgirio“ vadovai, jei pasamdytų Dainių ir pasipiltų pralaimėjimai. Čia būtų didelė rizika. D. Adomaičio krepšinis yra kiek sudėtingesnis, gilesnis nei, tarkime, K. Maksvyčio, bet jis turi užtektinai žinių, tapo griežtesnis ir būtų pajėgus treniruoti žalgiriečius.

Esant tokiai situacijai neatmesčiau varianto, kad gali būti paskirtas ir užsienio strategas. Man, pavyzdžiui, labai patinka italas Andrea Trinchieri, bet jis turi sutartį.

Tikrai nepritarčiau, kad J. Plaza ateitų. Gerai Marko Popovičius kažkada pasakė, kad Joanas – daugiau ne treneris, o filosofas ir mokytojas. Ir rezultatai jo su klubais yra gana prasti.

– Tomai, o kam tu dabar teiktum pirmenybę – lietuviui ar visgi užsieniečiui?

– Aš nedrįsčiau teigti, kad D. Adomaitis yra „Žalgirio“ priešas. Dainius yra buvęs žalgirietis, su Kauno komanda 1999-aisiais laimėjęs Eurolygą. O „Ryte“ jis teišbuvo dvejus metus ir, kiek žinau, ne ypač gražiai su juo išsiskyrė. Be to, jis vadovavo ir Lietuvos rinktinei bei atlaikė tikrai daug spaudimo. Tame pačiame Vilniuje taip pat išlaviravo nepavydėtinoje situacijoje, kai jam buvo žadamas žymiai didesnis biudžetas, tačiau net ir jo negavęs, pakankamai daug nuveikė.

Manau, kad Dainius būtų tinkamas variantas „Žalgiriui“, nepaisant to, kad toks pasirinkimas galbūt ir nebūtų labai populiarus. Svarbiausia juk turėti gerą trenerį ir jis nebūtinai turi būti šoumenas.

– Vaidai, šį tarpsezonį iš Kauno, neskaičiuojant trenerių štabo, jau nutekėjo ir daugiau talentų: Edgaras Ulanovas – į Stambulą, Zachas LeDay'us – į Milaną, K. C. Riversas – į Sankt Peterburgą, Gytis Masiulis – į Panevėžį. Kurio žaidėjo netektis tau atrodo skaudžiausia?

– Turbūt Z. LeDay'aus, nes jis būdavo tikra emocijų bomba. Gal silpniau gindavosi vienas prieš vieną, bet puolime buvo labai aštrus, kovingas ir užvesdavo visą komandą. Ne veltui jis ir buvo naudingiausias „Žalgirio“ žaidėjas Eurolygoje.

– Tomai, vis pasigirsta kalbų, kad į „Žalgirio“ duris vėl gali pasibelsti 35-erių metų puolėjas Jonas Mačiulis, šią vasarą visu gražumu žibantis trijulių krepšinyje. Ar jis būtų derama pamaina iškeliaujančiam E. Ulanovui?

– J. Mačiulis savo žaidimu kažkiek net ir panašus į E. Ulanovą. Žinoma, Jonas turi daugiau patirties, jo metimas yra greitesnis, taigi jis pats gali susikurti progą atakuoti. Jonas yra tikras kaunietis, daug duodantis tiek aikštelėje, tiek ir už jos ribų, gerbiamas fanų, taigi ir jo paties svajonė būtų dar pažaisti „Žalgiryje“.

Čia būtų tikrai neblogas variantas, tik žinote, viskas priklausys nuo to, kas bus treneris ir ar jis jo norės. „Žalgiriui“ reikia kuo greičiau pasirašyti sutartį su treneriu ir tada jau formuoti sudėtį.

– Vaidai, nepaisant to, kad Kaune lieka vieni puolimo lyderių Marius Grigonis ir Lukas Lekavičius, pesimistai burba, kad pasibaigus Šaro erai pergalingų laikų vėl gali tekti laukti kone 20 metų, panašiai kaip buvo pasitraukus Jonui Kazlauskui. Ką jiems atsakytum?

– Yra ir kitų gerų trenerių. Galbūt šiuo metu „Žalgiris“ negali įpirkti superaukšto lygio stratego kaip Željko Obradovičius ar kiti, bet po kurio laiko viskas turi atsistoti į savo vietas. Šis „Žalgiris“ yra tikrai teisingame kelyje.

Šaro ir jo charizmos niekas nepakeis. Dabar reikia šiek tiek kantrybės, sudėtis, kurią žinome, yra nebloga, komanda sėkmingai komplektuojama, todėl, jeigu žiūrovai bus leidžiami į areną be apribojimų, jų susirinks gal tik vienu-dviem tūkstančiais mažiau nei anksčiau.

Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.