Specialioje nuotolinėje spaudos konferencijoje Eurolygos prezidentas aiškino ne tik sprendimo nutraukti sezoną neskelbiant nugalėtojų motyvus.
Į daugelį klausimų 61-erių ispanas kol kas ir pats neturi atsakymų – niekas nežino, kaip toliau rutuliosis koronaviruso pandemija, ar rudenį naujo sezono startą vėl gali nuplauti antroji banga.
Tačiau J. Bertomeu bandė užtikrinti krepšinio bendruomenę, kad Eurolyga reaguoja į kintančią situaciją pagal visas savo išgales.
Kaip Rubiko kubas sukiojamas kalendorius, galimybė prireikus namų rungtynes žaisti kitoje šalyje – tai keli iš punktų rengiamame kito sezono scenarijuje.
Pateikiame įdomiausias Eurolygos vadovo interviu tarptautinei žiniasklaidai vietas.
– Ar tiesa, jog klubų finansinė padėtis tokia bloga, jog šiandien per vaizdo konferenciją viena iš ilgalaikes licencijas turinčių ekipų net prakalbo apie pasitraukimą iš Eurolygos?
– Kiek žinau, niekas nesiruošia palikti lygos, niekas tokio ketinimo nepareiškė. Per anksti spręsti, kokia bus koronaviruso įtaka kito sezono krepšinio ekonomikai.
– Kalbant konkrečiau, Atėnų „Panathinaikos“ savininkas Dimitris Giannakopoulas, regis, prieštaravo jūsų planams, prikišo finansinio skaidrumo stoką.
– Nepamenu, kad kas nors būtų pasisakęs apie skaidrumą. Jis kalbėjo apie ekonominį poveikį klubams, bet visi sutiko, kad tai – ne šiandienos tema. Šiandien visi klubai vieningai sutarė, kad saugumas yra svarbiausia. O apie finansinius reikalus dar bus laiko padiskutuoti.
– Ar Eurolyga kuria paramos klubams modelį, kaip ištverti šią krizę?
– Dar bandome apskaičiuoti tikslų pandemijos poveikį lygai ir klubams. Negalime neigti, kad jis bus reikšmingas. Praėjusią savaitę pradėjome rengti strategiją, kaip įveikti sunkumus pasitempiant komercijos, prekybos bilietais, arenų standartų srityse. Tikimės padėti komandoms.
Taip pat turėsime priderinti finansinį klubų reguliavimą. Svarbiausia, kad lyga būtų stabili. Pirmiausia tai liečia pajamas ir išlaidas atlyginimams. Nuo šios savaitės pradedame dirbti šiais klausimais su klubais ir žaidėjų asociacija. Finansinio garbingo žaidimo taisyklės turi pakisti, kad apsaugotų klubus ir palaikytų jų gerą ekonominę sveikatą.
– Kaip nutrauktas sezonas atsilieps santykiams su rėmėjais ir investuotojais?
– Nuolat kontaktuojame su savo pagrindiniu investuotoju IMG, kartu bandome įveikti problemas. Dabar metas įvertinti, kokios bus pasekmės, o tuomet kalbėsimės apie kitą sezoną. Abiejų pusių įsipareigojimai nėra kvestionuojami, tik reikia suderinti, kad jie būtų realistiški.
Kalbant apie titulinį rėmėją „Turkish Airlines“, nematome jokių užuominų, kad kas nors galėtų keistis. Žinau, buvo pasirodę gandų apie „Gazprom“, tačiau su šia kompanija apskritai nesu kalbėjęs.
Taip pat turime susitarti su transliuotojais. Reikia suprasti, kad tai nebuvo normalus sezonas, ir ieškoti, kaip padėti vieni kitiems. Mes bėdoje – jie bėdoje. Ieškosime būdų, kaip kompensuoti neįvykusią sezono dalį, bet taip pat norime pasilikti bent dalį iš televizijų surinktų pinigų, kad išpildytume įsipareigojimus klubams.
– Eurolygos tęsiniui vasarą griežtai priešinosi žaidėjai. Nemanote, kad taip elgtis juos skatino susitarimas, pagal kurį nutraukus sezoną krepšininkai neteks vos 5 proc. uždarbio lyginant su tuo, kurį būtų gavę užbaigus varžybas?
– Per diskusiją šeštadienio popietę žaidėjai pateikė sąrašą solidžių ir logiškų argumentų, kodėl sezoną derėtų nutraukti. Panašiai ir mes mąstėme. Netikiu, kad 5 procentai buvo esmė, dėl kurios žaidėjai atsisakė toliau rungtyniauti. Neatsimenu, kad kuris iš 37 vaizdo konferencijoje dalyvavusių Eurolygos žaidėjų būtų išvis kalbėjęs apie finansus. Daugiausiai nuogąstavimų buvo dėl komplikuotų pasiruošimo galimybių, namo išvykusiems legionieriams kilsiančių sunkumų.
– Kodėl turnyro lentelėje pirmavusios Stambulo „Anadolu Efes“ komandos nekarūnavote čempione?
– Dėl šio klausimo nebuvo jokios kontroversijos. Apie tai nebuvo net diskutuojama, niekas nesiginčijo, niekas neklausė: visi suprato, kad likus tokiai didelei sezono daliai pirmaujanti komanda nenusipelno kažko daugiau nei bet kuri kita. Pabrėžiu, dėl to nebuvo jokios kontroversijos.
– Ar bus išdalinti bent individualūs apdovanojimai geriausiems šio sezono žaidėjams ir treneriams?
– Manau, čia galioja tas pats argumentas kaip ir čempionų klausimu. Juk neįvyko labai svarbi sezono dalis. Būtų nepateisinama dabar nuspręsti, kas buvo geriausi.
– Tokių Europos taurės turnyre ar nacionaliniuose čempionatuose madas diktavusių komandų kaip Belgrado „Partizan“, Bolonijos „Virtus“ ar Kazanės UNIKS sirgaliai nepatenkinti, jog kitą sezoną Eurolygos dalyvių sąrašas nesikeis. Kodėl priimtas toks sprendimas?
– Kaip minėjau, tai, kad „Anadolu Efes“ pirmavo Euroygoje, dar nereiškia, jog nusipelnė trofėjaus. Mat varžybos nebuvo pasibaigusios, daug kas dar galėjo nutikti. Lygiai tas pats principas galioja ir Europos taurės turnyre, nacionalinėse lygose.
Norėjome išlikti nuoseklūs. Suprantame norą žaisti Eurolygoje, deja, reikia suvokti ir tai, kokia išskirtinė ši situacija. Nesidžiaugiame ja, bet tokia realybė. Nematau vienos komandos, kuri čia būtų daugiau pralaimėjusi nei kita – visi mes pralaimėjome. Suprantu nusivylimą tų, kurie daug investavo tikėdamiesi pasiekti Eurolygą, bet esu tikras, kad ir jie supranta mūsų argumentus. Negalime apdovanoti čempionų, negalime ir išmesti iš lygos, jei sezonas nebuvo užbaigtas.
– Nesvarstėte galimybės išplėsti lygą, paliekant visas šio sezono komandas, bet priimant ir naujokų?
– Ne, niekada apie tai nediskutavome. Šis sezonas atšauktas, todėl turime laikyti, kad niekas neįvyko, ir pradėti viską iš naujo. O kaip turėtume nustatyti, pagal kokius parametrus atrinkti naujas komandas?
– Vis dėlto kai kurios nacionalinės lygos – pavyzdžiui, Ispanijos – elgiasi priešingai ir priima naujokus iš žemesnio diviziono, kartu pasilikdamos visas šio sezono ekipas.
– Jei negalėsime išspręsti šios problemos, mūsų klubams dėl to bus labai nepatogu, labai sunku toliau žaisti dviem frontais. Tikiuosi, atitinkamos lygos ras sprendimą, kaip nedidinti rungtynių skaičiaus. Bet mes negalime kištis į kitų reikalus, lieka tik viltis, kad niekas nekomplikuos kalendoriaus.
Krizė gali paskubinti kai kuriuos ateities projektus. Akivaizdu, kad plyšys tarp Eurolygos ir nacionalinių čempionatų auga. Tarkime, Izraelio pavyzdys: jeigu mes taip pat būtume nutarę sezoną tęsti liepą, Tel Avivo „Maccabi“ nebebūtų galėjusi užbaigti savo šalies čempionato.
Sunku viską suderinti, dėl to ir negalėjome dar ilgiau laukti, sprendimą turėjome priimti šiandien. Jeigu dar būtume delsę, tai galėjo pakenkti kitam sezonui, sumaišyti kortas toms pačioms nacionalinėms lygoms ir rinktinėms.
Taip pat noriu pažymėti, kad įterpti į savo kalendorių Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) atrankos varžybų langus ir toliau nebus jokių galimybių, bet privalėsime atsižvelgti į kitą vasarą laukiančias olimpines žaidynes ir jų atrankos turnyrus.
– Ar planuojate scenarijų, kaip reikės elgtis, jei smogs antra koronaviruso banga?
– Turime būti pasiruošę, su klubais rengiame saugumo protokolus ir instrukcijas arenoms, kurių daugelį mūsų ekipos tik nuomoja. Taip pat turime įvertinti galimybes atidėti rungtynes, jeigu komandoms prireiktų izoliuotis.
Šįkart tokius klausimus spręsti bus lengviau, nes priešakyje – visas sezonas. Galėtume lanksčiai keisti savo kalendorių, derinti jį prie tų, kurių situacija – įtempčiausia. Manau, daugiau nieko padaryti ir negalime.
Taip pat, jei tik bus neišvengiama, rekomenduosime klubams žaisti namų rungtynes kitoje šalyje. Tai nebus norma, bet jei vienas ar keli klubai atsidurs tokioje situacijoje, kai negalės rengti rungtynių savo valstybėje, lygos stabilumas dėl to labai neturėtų nukentėti. Visi supranta, kad tai nebus įprastas sezonas, kad laukia nauja realybė.
– Kiek realu, kad kitą sezoną teks pradėti be sirgalių tribūnose?
– Anksti spręsti, reikės sekti pandemijos evoliuciją. Galbūt vienose šalyse turėsime žiūrovus tribūnose nuo pat sezono pradžios, o kitose dar galios apribojimai. Turime su tuo susitaikyti ir sekti kas savaitę besikeičiančius vyriausybių nurodymus. Taip pat turime labai aktyviai bendrauti su sirgaliais, kad jie nuo mūsų nenutoltų per šį sunkų laikotarpį.
***
Primename, kad kovo 12 d. baiminantis užkrato plitimo rizikos Eurolygos reguliarusis sezonas buvo sustabdytas likus 6 turams iki finišo.
18 komandų turnyro lentelėje Kauno „Žalgiris“ tuo metu užėmė devintą vietą (12/16) ir siekė kelialapio į ketvirtfinalį, o viršūnę okupavusi buvo Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija) komanda (24/4).
Kelis mėnesius sekusi pandemijos raidą ir ieškojusi galimybių sezono tęsiniui, Eurolyga ruošė planą liepos 4-26 dienomis užbaigti varžybas visoms ekipoms susirinkus į vieną miestą. Tarp pretendentų surengti baigiamąjį turnyrą buvo ir Kaunas.
Vis dėlto tokiam sumanymui priešinosi Eurolygos žaidėjų asociacija, nuogąstavusi tiek dėl nenuslopusio koronaviruso pavojaus, tiek dėl pernelyg trumpo pasiruošimo keliamos traumų rizikos.
Sezono atnaujinimui nepritarė ir dalis iš 11 ilgalaikes Eurolygos licencijas turinčių klubų.
Pirmadienį nuotoliniu būdu posėdžiavę Eurolygos klubai ir turnyro vadovybė galiausiai pasiryžo dėti tašką. Atšauktas ir likęs Europos taurės varžybų sezonas.
Nei Eurolygos, nei Europos taurės turnyro nugalėtojai nebus skelbiami.
Kartu pranešta, jog visi 18 Eurolygos klubų bei ketvirtfinalius pasiekę Europos taurės varžybų dalyviai išsaugos savo vietas ir kitame sezone, kuris prasidės spalio 1 d.
Oficialiame pranešime Eurolyga nurodė, jog sprendimas priimtas atsižvelgiant į saugumo iššūkius, nelygias galimybes komandos pasiruošti baigiamajai sezono fazei, kelionių suvaržymus ir traumų riziką.
Eurolygos lentelė prieš nutraukiant sezoną:
