17 metų Eurolygos organizuojamuose turnyruose praleidęs „Rytas“ grįžta prie ištakų – pirmą kartą nuo 2002-ųjų sostinės komanda kitą sezoną pradės Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) rengiamose pirmenybėse.

2015-2017 metais nepavykus botagu suvaryti galingiausių klubų į naująją Čempionų lygą, FIBA pakeitė taktiką ir komandas ėmė kviesti gražiuoju, kad pamėgintų konkuruoti bent su antru pagal pajėgumą Europos taurės turnyru.

Sekėsi permainingai. Tokios ekipos kaip Tenerifės „Iberostar“ (Ispanija), Atėnų AEK (Graikija), Stambulo „Bešiktaš“ (Turkija), Strasbūro SIG (Prancūzija), Jeruzalės „Hapoel“ (Izraelis), Bambergo „Brose“ (Vokietija) ar Sasario „Dinamo“ (Italija) pasiūlymais susigundė ir dabar sudaro Čempionų lygos stuburą.

Kita vertus, ne mažiau garsūs klubai – Belgrado „Partizan“ (Serbija), Bolonijos „Virtus“ ir Venecijos „Umana Reyer“ (abu – Italija), Vilerbano ASVEL, „Monaco“ ir „Nanterre“ (visi – Prancūzija), Oldenburgo „EWE Basket“ (Vokietija) – išbandę FIBA alternatyvą nusprendė grįžti į Eurolygos glėbį.

Kaip pasirinko „Rytas“?

Pagrindinis argumentas – finansinis. Nors R. Jarutis jokių skaičių nepateikė, ne paslaptis, jog šiame sezone Čempionų lygos prizų fondą sudarė 3,5 mln. eurų.

Nugalėtojams skirta milijono premija, vicečempionams – 400 tūkst., bronziniams prizininkams – 200 tūkst.

Už ketvirtą vietą numatyta 140 tūkst. eurų, iškritę ketvirtfinalyje turi gauti po 100 tūkst. eurų, aštuntfinalyje – 70 tūkst., o reguliariajame sezone – 50 tūkst.

FIBA taip pat įsipareigoja padengti teisėjavimo, oficialių asmenų apgyvendinimo, filmavimo kaštus.

Europos taurės varžybų pajamų paskirstymo klubams principai viešai nėra skelbiami.

Be to, svarstoma, jog FIBA iš priešingos barikadų pusės perviliotiems „Ryto“, Bilbao „Retabet“ (Ispanija) ir Stambulo „Daruššafaka“ (Turkija) klubams pažadėjo vienkartines išmokas ir, priešingai FIBA eskaluojamam sportiniam principui, garantavo ilgalaikes Čempionų lygos licencijas.

Pavyzdžiui, „Daruššafaka“ paskelbė pasirašiusi trejų metų trukmės sutartį su galimybe pratęsti ją dar dviem sezonams.

R. Jarutis taip pat užsiminė, jog „Rytas“ sudarė sutartį su FIBA Čempionų lyga, tačiau jos trukmės neįvardijo.

Čempionų lyga „Rytui“ gali būti palankesnė ir dėl to, jog pastaraisiais metais mažinamas biudžetas nebeleido Europos taurės turnyre konkuruoti dėl aukštų vietų, nekalbant apie nugalėtojų titulą ar bent finalą, kurio palankiai susiklosčius aplinkybėms pakanka norint iškopti į Eurolygą.

Tiesa, R. Jarutis nenori Čempionų lygos vadinti žemesnio rango varžybomis.

„Dalis sirgalių, ekspertų, žiniasklaidos formuoja nuomonę, kad tai – žingsnis atgal. Taip nėra, patikėkite, komandos čia pajėgios, bus tikrai nelengva konkuruoti. Čempionų lyga turi nemažas ambicijas plėtrai, manau, ateityje turėtų tapti dar pajėgesniu turnyru. Galvoju, kad ateityje liks tik dvi lygos: Eurolyga ir Čempionų lyga“, – dėstė „Ryto“ vadovas.

Rolandas Jarutis

Nors yra galvojančių ir priešingai: pavyzdžiui, Panevėžio „Lietkabelis“ jau kitą dieną po žinios apie „Ryto“ perėjimą į Čempionų lygą pateikė paraišką dalyvauti Europos taurės turnyre.

„Tai – kiekvieno klubo individualus sprendimas. Kitas dalykas, jog jei Lietuvai skiriamos kažkokios vietos tarptautiniuose turnyruose, reikia tik džiaugtis ir jas visas išnaudoti. Lietuvos krepšiniui tai tik į naudą“, – apie dvejus metus Čempionų lygoje žaidusių konkurentų atsakomąjį ėjimą atsiliepė R. Jarutis.

Dar vienas jo įvardintas Čempionų lygos privalumas – didesnis minimalus rungtynių skaičius. Reguliariajame sezone kiekviena ekipa sužaidžia po 14 mačų, tuo metu kova dėl Europos taurės nesėkmės atveju gali baigtis po 10 susitikimų.

„Daugiau rungtynių pradiniame etape reiškia, kad galėsime suteikti papildomų progų mūsų komandos jaunimui“, – pažymėjo R. Jarutis.

Kita vertus, iki šiol klubo pamaina turėdavo galimybę dalyvauti Eurolygos rengiamame jaunimo turnyre, kurį laimėjo 2012 ir 2018 metais.

Anot R. Jaručio, FIBA Čempionų lyga taip pat turi ketinimų organizuoti panašų renginį.

„Ryto“ direktorius taip pat kliaunasi pažadu suteikti teisę Vilniui organizuoti Čempionų lygos finalo ketverto turnyrą, jei Lietuvos vicečempionai patektų į geriausiųjų ketvertą.

„Tai yra labai svarbus momentas, norime atiduoti duoklę ištikimiausiems fanams“, – tikino R. Jarutis.

Ir nors klubo manevro nelaiko atsitraukimu, atvirai atsižadėti iki šiol puoselėtos svajonės vieną dieną grįžti į Eurolygą jis taip ir nesiryžo.

„Tiltų nedeginame, jokių konfliktų neturime, bendraujame su visais. Niekada negalima sakyti „niekada“, – apsidraudė „Ryto“ vadovas.

Primename, kad tuometę ULEB taurę vilniečiai iškovojo 2005 ir 2009 metais, 2007-aisiais užėmė antrą, o 2012-aisiais – trečią vietas.

Šešis kartus „Rytas“ kovėsi ir Eurolygoje.