Tąsyk Atėnuose vykusio finalo ketverto atomazga laikoma viena iš dramatiškiausių per visą Eurolygos istoriją. Visas rungtynes savo sąlygas diktavusi ir favorite laikyta CSKA ekipa 61:62 pralaimėjo „Olympiakos“ klubui, kuriam pergalę dvitaškiu išplėšė Georgis Printezis.

„Olympiakos“ paskutinę ataką surengė iš karto po to, kai likus 9,7 sek. R. Šiškauskas prametė abi baudas.

Šiuo metu M. Kešeljui – 32-eji, paskutinius du sezonus jis praleido Belgrado “Crvena Zvezda” gretose. Įsimintiname Eurolygos finale serbas žaidė 13 min., pelnė 3 taškus, o lemiamas akimirkas stebėjo nuo atsarginių suolo – jas krepšininkas įsiminė smulkmeniškai.

Tačiau vienas įdomiausių, anot jo, įvykių rungtynėse įvyko dar gerokai prieš G. Printezio dvitaškį. „Olympiakos“ po 20 min. atsiliko 20:34 ir, pasak M. Kešeljo, į rūbinę tuometinis komandos treneris Dušanas Ivkovičius atėjo įpykęs. Savo įtūžį jis išliejo ne ant bet ko, o ant „Olympiakos“ lyderio Vassilio Spanoulio.

„Nervai buvo įtempti nuo pat rungtynių pradžios, psichologiškai žaisti buvo nepaprastai sunku. Varžovai gana greit įgijo 12-15 taškų pranašumą ir per pertrauką mes galvojome vien tik apie tai, kaip nepralaimėti 40 taškų. Tada į persirengimo kambarį atėjo D. Ivkovičius ir ėmė rėkti, tačiau rėkė tik ant V. Spanoulio.

Jis netgi metė į jį lentą. „Tu esi komandos lyderis, tu turi įkvėpti ekipą, į ką tai panašu“, – šaukė Ivkovičius Tai užgavo kitų krepšininkų moralę, nes Vassilis tikrai buvo lyderis. Mes nusprendėme eiti ir, net ir mirdami, aikštėje pakeisti rezultatą. Dar ir trečiame kėlinyje atsilikome 19 taškų, tačiau vieną akimirką pajutome, kad nebeturime ką prarasti – būtent tada pradėjome pataikyti ir viskas apsivertė, pamatėme savo šansą“, – pasakojo jis.

Netrukus M. Kešeljis mintimis sugrįžo prie dviejų R. Šiškausko baudų, po kurių ir sekė legenda tapęs G. Printezio dvitaškis.

„Aš puikiai prisimenu du paskutinius Šiškausko baudos metimus. Komandos draugas Acie Law buvo neseniai atvykęs į Europą ir nedaug žinojo apie vietinius žaidėjus, jų charakteristikas. Eurolygos rungtynių metu jis visuomet domėdavosi, kas prameta baudas.

Vieną kartą jis netgi paklausė Juano Carloso Navarro, ar šis prameta baudas, o mes juokdamiesi jam paaiškinome, kad tai paskutinį kartą nutiko 1994-aisiais.

Taigi, jis sėdėjo greta manęs ant atsarginių suolo ir klausinėjo: „Ar Šiškauskas prameta?“. Atsakiau, kad neatsimenu, kada jis paskutinį kartą buvo prametęs. Ir kai tai ištariau, jis prametė pirmąją baudą, o mes vienas į kitą sužiurome šokiruoti.“

Po netaiklaus antro iš eilės lietuvio metimo „Olympiakos“ atsikovojo kamuolį ir surengė lemiama tapusią ataką.

„Tai buvo tarsi transas. Jeigu kas nors manęs paklaustų, ką atsimenu iš kelių vėlesnių akimirkų, negalėčiau įvardinti jokių specifinių detalių – džiaugėmės, šokinėjome. Prezidentas, rėmėjai, žurnalistai, gerbėjai išsiveržė į aikštę.

Pamenu, kad tą vakarą treneris mums neleido švęsti labai rimtai, nes Graikijos čempionatas nebuvo pasibaigęs. Tik po kelių dienų jau Atėnuose mes suvokėme, ką iš tikrųjų padarėme“, – dėstė M. Kešeljis.

Kartu su M. Kešelju tą sezoną Eurolygos čempionu tapo Martynas Gecevičius – „Olympiakos“ gretose lietuvis buvo ir kitais metais, kai Pirėjo klubas titulą apgynė.

Tuo metu pats serbas Graikiją paliko po įsimintinosios pergalės prieš CSKA ir karjerą tęsė ne tokiuose tituluotuose klubuose.

Tuo metu CSKA komandoje, be R. Šiškausko ir vyriausiojo trenerio J. Kazlausko, tą sezoną žaidė ir Darjušas Lavrinovičius. Visi jie po to sezono Maskvą paliko.