Dešimtmetį klube praleidęs krepšininkas papasakojo apie savo įpročius ir jų pokyčius, laikus vilkint žaliai baltus marškinėlius, skambius Vladimiro Romanovo pareiškimus, skaudžias nesėkmes bei sirgalių kritiką Kauno miesto gatvėse.
„Po skaudžių pralaimėjimų rūbinėje būna du variantai. Arba kaltina vienas kitą, arba visi sėdi nuleidę galvas. Būdamas treneriu, ką tu gali pasakyti žaidėjams? Nebent susimušti ir kaltinti vienas kitą. Po pralaimėjimo „Maccabi“ mums pasibaigė Eurolygos sezonas, sunku atsiminti, bet Arvydas Sabonis dar lyg bandė motyvuoti. Muštynių ir priekaištų didelių nebuvo. Gaila to praleisto šanso“, – vieną skaudžiausių komandos pralaimėjimų per visą istoriją prisiminė prieš mėnesį 43-ąjį gimtadienį atšventęs D.Šalenga.
Itin įdomus karjeros etapas šešis kartus LKL čempionu tapusiam krepšininkui buvo „Žalgirio“ klubą valdant V. Romanovui. Finalo serijoje Europos čempionas ne tik žaidė, bet ir vadovavo komandai kaip treneris. Žinoma, tokiose situacijose nepavyko išvengti ir kuriozinių situacijų bei ultimatumų.
„Treneriai treniruočių metu visada kalba pakeltu tonu, kad veiksme visi girdėtų. Vienoje treniruotėje treneris apšaukė jauną žaidėją, V. Romanovas sustabdė treniruotę, visus susisodino ir davė treneriui velnių, neva, kodėl jis rėkia ant žaidėjų? Juk jis juos rinko, jis juos komplektavo“, – vieną iš daugelio keistų istorijų prisiminė iš Varėnos kilęs krepšininkas.
Lietuvoje, Ispanijoje ir Ukrainoje per savo karjerą pažaidęs D. Šalenga prisiminė ir įvairiose vietose vykusius pokalbius su Kauno ekipos sirgaliais.
„Važiuoji su taksi ir taksistas klausia, kaip jūs čia, grybai, žaidžiat? Kada jūs laimėsit? Kaip tu žaidi? Bent tiek, kad pas mane geresnių rungtynių būdavo daugiau, tai tos kritikos ne tiek ir daug sulaukdavau, būdavo galima gyventi“, – su šypsena veide prisiminė galingais dėjimai garsėjęs D. Šalenga.
