Kartu su draugais iš lažybų bendrovės „Betsafe“ jis pristato jau šeštąją tinklalaidės „Čeponio podkastai“ seriją, kurioje išgirsite ką tik 50–tąjį savo jubiliejų atšventusį Kęstutį Kemzūrą. Laidoje buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris apžvelgė visą savo gyvenimą, papasakojo apie karantine atšvęstą gimtadienį ir pasidalijo, ko tikėtųsi iš naujo klubo.
K. Kemzūra prasidėjus koronaviruso pandemijai dienas nusprendė leisti nuosavame name, tad turi neblogas galimybes palaikyti fizinę formą – sportuoti, bėgioti, daryti pratimus su svarmenimis.
Be to, treneris rūpinasi ir savo tėvais – karantino metu būtiniausiais reikmenimis apiperka savo tėvus. Jo teigimu, karantinas tapo tam tikru išsigelbėjimu – kadangi gimtadienius jis mėgsta ne per labiausiai, jubiliejų buvęs krepšininkas sutiko su šeima.
Pašnekovas epizodo metu prisiminė ir savo žaidėjo karjerą bei įvardijo didžiausias pergales, kai dar rungtyniavo krepšinio aikštelėje. Anot K. Kemzūros, jis nebuvo labai talentingas žaidėjas, o komandos, kuriose atsidūrė, pasiekė įdėjęs daug sunkaus darbo.
„Turbūt didžiausiu karjeros pasiekimu laikyčiau metus, kuomet su Kauno „Atletu“ buvome per plauką nuo Lietuvos krepšinio lygos trofėjaus – laimėjome sidabro medalius. Tiesa, tai galima priskirti ir prie skaudžiausių momentų, nes iki čempionų vardo trūko labai nedaug.
Vertinu ir 1996-1997 m. sezoną, kuomet su „Šilutės“ komanda užėmėme trečiąją vietą reguliariajame sezone – tai nebuvo įspūdingo klubo biudžetas, bet tai buvo komanda su aistra krepšiniui ir Steponu Kairiu vyriausiojo trenerio kėdėje.
Įstrigo ir metai Panevėžyje, nes pirmą kartą po ilgų metų prisidėjau prie to, kad klubas patektų į atkrintamąsias. Dar dabar atsimenu tą kvapą senuose Aukštaitijos sporto rūmuose – mums jis padėdavo, bet varžovams trukdydavo“, – žaidėjo karjerą prisiminė K. Kemzūra.
Anot trenerio, pasiūlymų vykti į kitą klubą, po to kai buvo atleistas iš Pirėjo „Olympiacos“ vyriausiojo trenerių pareigų, kol kas nesulaukė. Jo teigimu, šiuo metu yra daug klaustukų ir neaiškumų, ir nors egzistuoja tam tikras noras grįžti arčiau namų, K. Kemzūra viliasi sugrįžti į aukščiausią lygį.
„Kiekvieną pasiūlymą reikia nagrinėti, nes viena yra svajoti, o kita yra galvoti apie realią situaciją. Žinoma, kad įdomiau, kai klubas dalyvauja Europos varžybose, tačiau man rūpi, kad klubas turėtų tam tikrą viziją. Ir nors suprantu, kad šiuo metu yra sunku planuoti vienerius, ką jau kalbėti apie penkerius metus į priekį, tačiau norėtųsi stabilumo ir nuoseklumo.
Klubai turi suprasti, kad visi nori laimėti, bet kaip sakė Bostono „Celtics“ vyriausiasis treneris Bradas Stevensas, čempionu netampama per dieną ar per metus, svarbiausia yra tai, ką reikia daryti ilgalaikėje perspektyvoje, kad taptum nugalėtoju“, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, ar jam tiktų tik vyriausiojo trenerio kėdė, K. Kemzūra kategoriškas būti nenorėjo, juolab kad dar visai neseniai buvo Davido Blatto asistentu Graikijoje. Pasak jo, tai priklausytų ir nuo trenerio, ir nuo jo paties lūkesčių bei kitų sąlygų.
Treneris paatviravo ir apie potencialų Eurolygos sezono pratęsimą – jis tokį sprendimą vertintų skeptiškai. Kadangi nėra aišku, ar klubams pavyks surinkti visus žaidėjus, tai galimai būtų naujas turnyras. Be to, vis dar gresia antrosios koronaviruso pandemijos bangos protrūkis.
„Bet kokiu atveju, jeigu šios rungtynės vyktų tuščioje arenoje, tai tikrai būtų ne tas pats. Kai salėje nėra žiūrovų, tai nėra tokia atmosfera, kurioje verda tikros aistros ir, manau, kad būtų galima kalbėti apie pranašumą toms komandoms, kurios anksčiau nesurinkdavo pilnos arenos. Tačiau vėlgi, tokia yra realybė – jeigu šis sprendimas būtų priimtas, tai būtų geriau negu nieko, o ir Vaidas galėtų grįžti prie komentavimo“, – juokavo K. Kemzūra.
Daugiau K. Kemzūros ir V. Čeponio minčių apie hipotetinę trenerio ateitį be krepšinio, jubiliejaus šventimą ir Lietuvos rinktinės galimybes Tokijo olimpinėse žaidynėse – vaizdo įraše:
