– Kaip sekasi gyventi karantino sąlygomis? Ko labiausiai trūksta?

– Viskas gerai, nieko baisaus tame nematau. Suprantama, kad paskutinius 20 metų mano gyvenimas buvo sudarytas iš daugybės skrydžių, trūko sėslaus kokybiško gyvenimo, o dabar viskas dramatiškai pasikeitė. Tačiau man patinka šis laikas, kai galiu nuolat būti su šeima. Žaidžiame įvairiausius žaidimus, pavyko padaryti darbus, prie kurių niekaip negalėdavau prieiti. Pavyzdžiui, lentynų pertvarkymas, garažo sutvarkymas. Nepasakyčiau, kad kažko trūksta. Galbūt tik to aktyvumo darbe, kai tekdavo daug keliauti ir bendrauti.

– Kokią įtaką koronaviruso situacija padarė jūsų darbui?

– Darbas nesustojo – nuolat bendrauju su kolegomis, dėmesio laukia daug projektų. Pavyzdžiui, dabar pačiame įkarštyje yra Rusijos eSporto čempionatas. Jame dalyvauja ir nacionalinės ekipos žaidėjai. Viskas, kas buvo suplanuota, vyksta, tik galbūt mažiau ne fiziškai, o nuotoliniu būdu. Dabar atsirado daugiau laiko strateginiam planavimui, mūsų projektų analizei. Privalumų užtenka.

– Galbūt žiūrėjote rungtynių vaizdo įrašus? Ar dažnai žiūrite tas rungtynes, kuriose žaidėte pats?

– Pastaruoju metu žiūrėjau daug gerų rungtynių. Tai ir 2007 metų „Eurobasket“, ir 2012 metų Londono olimpiada. Gal mažiau malonumo teikia Rusijos rinktinės rungtynės 1994 ir 1998 metų pasaulio čempionatuose, kur turėjome puikią krepšininkų kartą: Vasilijus Karasiovas, Igoris Kudelinas, broliai Pašutinai, Sergejus Bazarevičius, Sergejus Panovas, Jevgenijus Kisurinas, Michailas Michailovas, Vitalijos Nosovas. Malonu grįžta į tuos laikus, peržiūrėti rungtynes. Dabar žiūriu labai populiarią dokumentinę juostą „The Last Dance“ su Michaelu Jordanu. Dabar galima daug ką pažiūrėti, nes laiko tam yra į valias.

– Kokius tris mačus A. Kirilenka rekomenduotų pažiūrėti visiems krepšinio gerbėjams?

– Jei su mano žaidimu, tai žinoma daugiausia emocijų kelia kova dėl bronzos Londono olimpiadoje ir 2007 metų Europos čempionato finalas su ispanais. Labai įdomu palyginti tas rungtynes. Trečioji dvikova? Tegul bus 2007 metų „Eurobasket“ pusfinalis su lietuviais.

– Kompiuteriniams žaidimams pavyksta rasti laiko?

– Prieš pora dienų sūnus įkalbėjo pažaisti šaudyklę „Overwatch“. Buvo siaubinga. Pralaimėjome pirmame turnyro raunde, o aš tikrai nežaidžiau gerai.

– Su kuo iš buvusių kolegų rinktinėje ir klubuose pavyko pabendrauti per šį laiką?

– Bendrauji su Vitalijumi Chriapa, susirašome su Aleksejumi Švedu, Vitalijumi Fridzonu. Dabar visi užimti šeimyniniais reikalais.

– Iš NBA su kažkuo palaikote ryšį?

– Neseniai susirašiau su Marcu Gasoliu, kartais socialiniuose tinkluose pakalbame su Deronu Williamsu. Ir su žaidėjais iš NBA bendrauju.

– Tikite, kad NBA ir Eurolygos sezonai bus pratęsti?

– Žinoma! Kodėl ne? Vienintelis dalykas, kai pasibaigs karantinas, prireiks mėnesio, kad visi susigrąžintų sportinę formą.

– Akivaizdu, kad Rusijos krepšinis susidurs su tam tikrais sunkumais. Kiek situacija jus neramina?

– Didžiausia problema, su kuria mūsų šalies krepšinis susidurs artimiausiu metu – ekonominės pandemijos pasekmės. Daugeliui klubų bus labai sunku. Rusijos krepšinio federacija rengia visą kompleksą priemonių, kad palengvintų klubų gyvenimą. Bet kuriuo atveju ekonominės pasekmės bus rimtos, bijau, kad daugelis klubų laviruos ties išgyvenimo riba. Lėšų ir taip nedaug, o 98 proc. klubų išsilaiko iš regionų finansavimo. Šioje situacijoje regionams sportas tikrai nebus pirmoje vietoje. Reikia būti tam pasirengus.

– Ar situacija, kai krepšinio nėra, pakeitė jūsų požiūrį į šį sportą?

– Ne, aš vis dar taip pat dievinu krepšinį. Krepšinis – mano gyvenimas. Mano santykis su juo visuomet bus šiltas ir jausmingas. Karantinas leido įsitikinti, kad daugelį darbo klausimų lengvai galiu išspręsti nuotoliniu būdu, neprarandant produktyvumo ir taupant laiką.

– Ko jus išmokė karantinas?

– Aš laimingas, kad galiu praleisti laiką su savo šeima. Man dabar nereikia kažkur skristi ar keliauti, vaikams – vykti į mokyklą ar treniruotes, visi esame namie ir tai šaunu. Šis laikas kartu yra ir nežinomybė dėl ateities, todėl noriu visiems palinkėti sveikatos, rūpintis savo artimiausiais, daugiau dėmesio skirti vyresniems žmonėms. Linkiu visiems įveikti šį išbandymą ir po truputį grįžti į įprastą gyvenimą.