Dėl koronaviruso sustabdžius rusų VTB Vieningosios lygos sezoną Permės „Parma“ užėmė penktą vietą turnyro lentelėje, o 194 cm ūgio gynėjas iš Lietuvos žaidė vieną geriausių savo sezonų – vidutiniškai per 28 minutes pelnė 14,5 taško, atkovojo 1,9 kamuolio ir atliko 5,1 rezultatyvaus perdavimo.
– Su Permės klubu turite sutartį tik šiam sezonui, ką galvojate apie ateitį?
– Atvirai kalbant apie tai dar negalvojau. Kol kas matysime, kaip vystosi situacija su koronavirusu. Tačiau galiu pasakyti, kad jei „Parma“ ir toliau domėsis manimi, esu nieko prieš pratęsti čia karjerą, Permėje man viskas patinka.
– Anksčiau apskritai teko girdėti apie „Parmą“?
– Žinoma. Bet kuris save gerbiantis krepšininkas seka visų komandų žaidimą pagrindinėse lygose. Rusijos lyga – viena iš geriausių, todėl apie „Parmą“ girdėjau ir anksčiau. Anksčiau girdėjau ir apie „Ural Great“ ekipą, nes jai atstovavo ir lietuviai.
– Derybos su klubu praėjo greitai ir sklandžiai?
– Man paskambino vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis ir pasiūlė variantą su Permės ekipa. Mano svarstymai užtruko savaitę, per tą laiką kalbėjausi su jau „Parmos“ marškinėlius vilkinčiu Eigirdu Žukausku. Vienas iš faktorių, kodėl atsidūriau Permėje, buvo lietuviškas trenerių štabas. Galiausiai sutikau, nors iš pradžių galvojau, kad Permė – tai didelis kaimas. Vis dėlto greitai supratau, kad klydau.
– Per tuos mėnesius Permėje kas patiko, kas netiko?
– Man labai patinka pakrantė, rajonas, kur gyvenu. Čia yra visko – ir parduotuvių, ir kavinių, ir pasivaikščiojimo takų. Tai patogi vieta, galima greitai nuvykti iki arenos. Jei kas ir nustebino, tai didelis kontrastas tarp visiškai naujų pastatų ir griuvenų.
– Laisvalaikiu labiau mėgstate pasivaikščioti po miestą ar pasėdėti namie?
– Nelabai vaikštinėju po miestą. Girdėjau, kad jūsų operos ir baleto teatras – vienas iš lyderių pasaulyje, tačiau taip į jį ir nenuėjau. Laisvalaikiu mieliau skaitau. Knygos daugiausiai apie verslą ir psichologiją. Grožinę literatūrą nelabai mėgstu.
– Ar tai reiškia, kad baigęs krepšininko karjerą tapsite verslininku?
– Taip. Atvirai kalbant, apie tai galvojau ir manau pamėginsiu veiklą nekilnojamo turto srityje. Gali būti, kad įkursiu savo nekilnojamo turto agentūrą. Visai neprastai gaudausi šioje srityje ir ji man iš tiesų patinka. Galvoju apie investicijas į tam tikrus projektus, daug kalbu su šio verslo atstovais.
– Paaiškinkite, kodėl „Parmos“ sezonas prasidėjo prastai, o vėliau komanda ėmė laimėti beveik viską?
– Pirmoji priežastis banali – komandoje iš pradžių buvo daug traumų. Dėl kitų priežasčių pasakysiu taip: buvo mechanizmai variklyje, kurie daugiau galvojo apie save, o ne apie visą konstrukciją, todėl mašina ir nevažiavo.
– Ar ne apmaudu, kad sezonas sustabdytas tuomet, kai Permės komanda pradėjo demonstruoti geriausią savo žaidimą?
– Galiu tik pasakyti, kad mes nekontroliuojame šios situacijos. Taip jau nutiko.
– Ne itin gerai kalbate rusiškai, daugiau atsakinėjate angliškai. Tačiau bendraklubis Marekas Mejeris puikiai kalba rusiškai. Kodėl?
– Marekas augo Rygoje rusakalbėje aplinkoje. Jei liksiu Permėje, tuomet pažadu, kad patobulinsiu savo rusų kalbos žinias.
– „Ural Great“ komandoje žaidė Kšištofas Lavrinovičius, kuris labai gerai kalbėjo rusiškai.
– Atskleisiu nedidelę paslaptį – jis lietuviškai kalba prasčiau nei rusiškai, jis kilęs iš rusakalbės šeimos. Kšištofas moka penkias kalbas, tačiau nė viena iš jų gerai nekalba, tačiau tegul jis dėl to neįsižeidžia.
