Iš Sankt Peterburgo kilęs I. Širiajevas, bent jau kaip tvirtino pats, krepšinį žaidė nuo 7 metų. Būdamas 16-metis pasirašė sutartį su Kazanės „Uniks“ dublerių klubu, tačiau Tatarstane neužsibuvo ir išvyko į Kanadą, kur mokytis ir žaisti jį priėmė kukli Tomo Akviniečio vardo vidurinė mokykla.
„Turėjau draugų už Atlanto, jie ir pasiūlė man pabandyti savo jėgas ten. Pagalvojau, kad toks šansas pasitaiko retai ir jo praleisti negalima. Manau, kad nesuklydau“, – jau sugrįžęs į Europą po savo „NBA epopėjos“ tvirtino rusas, tikėjęs galintis įsitvirtinti tarp gimtosios šalies profesionalų.
Bet apie viską nuo pradžių.
Gyventi pas dėdę į Oukvilį atvykęs rusas Kanados vidurinės mokyklos komandoje demonstravo puikią statistiką – pelnė daugiau nei po 26 taškus, atkovojo po 17 kamuolių ir atliko po 9 rezultatyvius perdavimus. Tiesa, manoma, kad ši statistika buvo šiek tiek pakoreguota, nes iki šių laikų jokių apčiuopiamų įrodymų apie jos tikrumą nėra išlikę.
Bet kuriuo atveju, dėmesį į tai atkreipė vietos žiniasklaida, su kuria I. Širiajevas greitai pradėjo bendrauti iš aukšto tiek tiesiogine, tiek perkeltine to žodžio prasme.
„Galiu būti geresnis už Dirką Nowitzkį“, – viename interviu pareiškė jis, o tokia žinutė nepraslydo ir pro amerikiečių spaudos akis.
Neįvertinęs visų aplinkybių ir net nematęs jo žaidžiant, vienas 2004-ųjų NBA naujokų biržos prognozes sudarinėjęs ekspertas neatsakingai paminėjo I. Širiajevą kaip potencialų aukštą pirmojo rato šaukimą. To tik ir tereikėjo, nes sparnai rusui ėmė augti ne dienomis, o valandomis.
„NBA reikia manęs. Nes aš galiu žaisti visose penkiose pozicijose. Bet jeigu reikėtų rinktis, būčiau įžaidėjas“, – plačiai nuskambėjusią frazę mestelėjo rusas. Paradoksalu, bet taip ir nematę aukštaūgio žaidimo, savo naujokų biržos prognozėse 2004-ųjų pradžioje jį ėmė minėti ir kiti ekspertai bei interneto portalai.
Tuomet I. Širiajevas įsidrąsino ir nusprendė sudalyvauti 2004-ųjų „Addidas All-Canadian Game“ moksleivių rungtynėse. Prisiklausę apie išskirtinį talentą, NBA skautai suplūdo pasižiūrėti šių rungtynių ir... daugiau nei nusivylė.
Visa galva už kitus aukštesnis rusas tose rungtynėse sugebėjo pelnyti 17 taškų ir netgi buvo išrinktas MVP, tačiau, anot reportažų, išgirdusi apie jam teikiamą prizą publika ėmė „baubti ir švilpti“. Nes vaizdelis, pasak NBA skautų, buvo labai liūdnas.
Štai kai kurie ironiški tas rungtynes vertinusių skautų pastebėjimai:
- jis pademonstravo galimybes su įsibėgėjimu peršokti per telefonų ir adresų knygą;
- gebėjo mušti kamuolį į žemę, eiti ir kramtyti gumą tuo pačiu metu;
- jo „įspūdingas judesių greitis“ buvo įspūdingai negreitas;
- jis metė iš po krepšio, bet nesugebėjo į jį įdėti būdamas 216 cm ūgio;
- jis mėtė tritaškius.
Taigi, šitokie įvertinimai greitai užbaigė mitą apie Rusijos supertalentą, kuris netgi nusprendė neteikti savo kandidatūros tų metų naujokų biržoje. Visi pasirodymai NBA klubų treniruočių stovyklose buvo atšaukti.
Tiesa, pats mokyklą jau baigęs rusas tuomet kalbėjo apie tai, kad žais Ajovos universiteto komandoje, bet joje taip ir neatsidūrė, nors, anot jo paties „treneriai jo laukė, pažadėjo geras sąlygas ir žaidimo laiko – tik reikia išsilaikyti egzaminus.“
„Pristabdyti arklius“ I. Širiajevui tarp eilučių parekomendavo ir jį trumpai globojęs patyręs krepšinio agentas Billas Duffy.
„Dabar vaikinas turi labai blogą reputaciją. Jis labai talentingas, bet akivaizdu, kad norint žengti tolesnį žingsnį karjeroje, jam reikia sukaupti daugiau patirties. Manau, kad reikia keletą metų palūkėti ir žiūrėti, kas bus. Manau, jis turi puikią ateitį krepšinyje“, – taktiškai kalbėjo jis.
Tuo metu „DraftExpress“ po kurio laiko visą situaciją įvertino štai taip:
„Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip jaunam žmogui galima susijaukti gyvenimą. Jeigu neteko girdėti, Ivanas buvo vaikinas iš Rusijos, žaidęs krepšinį nedidelėje Kanados mokykloje. Vienas prognozes teikiantis interneto puslapis Ivanui skyrė aukštą vietą naujokų biržos loterijoje, o kitos žinaisklaidos priemonės šią istoriją „nupirko“ net nemačiusios jo žaidimo epizodų.
Galų gale, 2005-ųjų sausį, I. Širiajevas sugrįžo į Rusiją ir pasirašė sutartį su Maskvos „Dinamo“.
„Paskutinius mėnesius aš leidau JAV, kur turėjau intensyvias treniruotes ir kartu su agentu ieškojau naujos komandos. Pasirinkome Europą, o Maskvos klubas man pasiūlė geriausią sutartį.
Neslėpsiu, kad pasiūlymų buvo ir daugiau, bet nenorėčiau konkretizuoti. Dabar manau, kad būti pašauktam aukštu numeriu 2004-ųjų naujokų biržoje galimybių daug neturėjau, todėl palauksiu metelius ir tada iš tikrųjų bandysiu jėgas“, – vos atvykęs į „Dinamo“ dėstė rusas.
Deja, karjera nesusiklostė ir tarp Rusijos profesionalų. Komandoje I. Širiajevas nepritapo ir, pavyzdžiui, Europos taurėje sužaidė vos 3 rungtynes, per kurias ant parketo vidutiniškai praleido po 3,1 min., keletą kartų metė į krepšį, bet taškų taip ir nepelnė. Tiesa, 1 rezultatyvų perdavimą „216 cm ūgio įžaidėjui“ atlikti pavyko.
Po to sezono I. Širiajevas dar bandė laimę Olandijos lygoje, kur apsivilko Amsterdamo „MyGuide“ ekipos marškinėlius, bet aikštėje per oficialias rungtynes taip ir nepasirodė.
Tuo I. Širiajevo krepšininko karjera ir baigėsi – daugiau žinių apie jo mėginimus užsiimti šia sporto šaka nėra. Vaizdo įrašų su I. Širiajevo žaidimo epizodais neišliko, ir apskritai jo egzistavimo ant parketo faktą be kai kurių tekstinių liudijimų dabar patvirtina tik kelios socialiniuose tinkluose aptinkamos itin prastos kokybės fotografijos.
