Nesitreniruodavo beveik savaitę ir į aikštę žengdavo be didesnių pratybų su komandos draugais.
Galiausiai gruodžio pradžioje, po konsultacijų su Ispanijos ir Vokietijos medikais, buvo priimtas sprendimas gultis ant operacinio stalo. Mat 25-erių krepšininkui buvo plyšusi plantarinio jungiamojo audinio plokštelė, tad žalgiriečiui atlikta pėdos rekonstrukcinė operacija.
Tapo aišku, kad vienas komandos lyderių krepšinio nematys keletą mėnesių.
Lapkričio 21-ąją gynėjas sužaidė savo paskutines Eurolygos rungtynes prieš Belgrado „Crvena Zvezda“, iki operacijos Eurolygoje Marius spėjo sužaisti 10 susitikimų, per juos vidutiniškai pelnydavo po 11,5 taško bei rinko po 11 naudingumo balų.
„Vis tiek jis – vienas iš pagrindinių mūsų ginklų tiek puolime, tiek gynyboje. Jei gynyboje dar yra Thomas Walkupas, puolime mes prarasime daug taškų. Bet Eurolygoje tiek daug rungtynių, ir visi sveiki visą laiką nebus“, – lapkričio pabaigoje apie M. Grigonį kalbėjo „Žalgirio“ strategas Šarūnas Jasikevičius.
Pavykusi operacija – tik pusė darbo, nuo sausio pirmos pusės gynėjas pradėjo kitą sveikimo etapą – aktyviąją reabilitaciją.
Krepšininkui nebereikėjo nešioti pėdą apsaugančio įtvaro, gynėjui buvo sudarytas individualus reabilitacijos planas, apimantis kineziterapiją, masažus bei fizioterapijos procedūras.
Bėgant savaitėms vis dažniau Š. Jasikevičius iš žurnalistų sulaukdavo klausimų apie M. Grigonio būklę ir galimą sugrįžimą. Bet strategas neskubėjo su prognozėmis ir vengė plėstis šia tema.
Komanda per Mariaus reabilitacijos laiką išgyveno ir košmariškų akimirkų, ir šviesų įspūdingų pergalių etapą, kuris leido „Žalgiriui“ iš Eurolygos dugno tapti ekipa, realiai pretenduojančia į atkrintamąsias.
„Žalgiris“ po ypač apmaudžios nesėkmės prieš Sankt Peterburgo „Zenit“ ruošėsi mačui su „Barcelona“. Rungtynių savaitę į bendrą ekipos treniruočių procesą po daugiau nei trijų mėnesių pertraukos grįžo M. Grigonis, pagal planą gynėjas turėjo keliauti į Barseloną.
Tačiau kelionės dieną kovo 12-ąją situacija dėl COVID-19 grėsmės keitėsi kone kas valandą. Galiausiai „Žalgirio“ lėktuvas nepakilo į Kataloniją, Eurolyga prieš pat žalgiriečių skrydį nusprendė pasekti NBA pavyzdžiu ir taip pat stabdyti sezoną.
Vietoj mūšio Barselonoje – kabinetuose nulemtas šalies čempionų titulas: prieš dvi savaites LKL nusprendė nebetęsti čempionato, nutraukė sezoną, paskelbė prizininkus, o čempionu karūnavo pirmavusį „Žalgirį“.
Dabar M. Grigonis, kaip ir komanda, laukia sprendimų iš Eurolygos, kuri oficialiai tvirtino sieksianti užbaigti šį sezoną. „Žalgirio“ gynėjas pasidalino mintimis apie planuotą grįžimą, keistą išsiskyrimą su ekipos legionieriais bei karantino kasdienybę.
– Mariau, pirmas dalykas, kaip koja, ar ta trauma – jau praeitis?
– Tikiuosi. Dar neteko rimtai išbandyti, bet panašu, kad viskas gerai. Manau, jau būsiu pasiruošęs, jei šiame sezone dar kada nors žaisime.
– Kiek buvote arti sugrįžimo į komandos gretas prieš nutraukiant LKL sezoną ir stabdant Eurolygą?
– Turėjau vieną pilną treniruotę su komanda, turėjau skristi kartu į Barseloną. Buvau labai arti sugrįžimo, bet viskas nutrūko.
Kitą vertus, panašu, kad Eurolyga taško nededa. Šiaip nieko neprispėliosi, laukiame ir tiek, pamatysime kaip bus.
Dabar sustabdžius visus turnyrus per porą mėnesių labai greitai galima prarasti sportinę formą. Mano atveju – keisti metai be krepšinio. Žiūrėsime, kaip toliau klostysis situacija.
– Koks jausmas būti LKL čempionu žinant aplinkybes, kuriomis juo tapote?
– Nežinau, koks tikslas buvo skelbti nugalėtojus. Tikrai neprisiminsiu šio sezono, kuriame iškovojome LKL čempionų titulą. Realiai joks jausmas.
– Kaip vertinate sprendimą nukelti olimpiadą, ko gero, pasirinktas logiškiausias sprendimas?
– Gerai tiems atletams, kurie dar kovojo dėl kelialapio į olimpines žaidynes, jiems mažiau jaudulio nutraukus visas atrankos kovas, turnyrus, nes dabar daugiau aiškumo.
Bet keisis kitų čempionatų datos. Ko gero, bus nukeltas 2021-ųjų Europos krepšinio čempionatas, viskas pasistums metus į priekį. Kitą vertus dabar Eurolyga turi daugiau laisvės sprendimams norint užbaigti turnyrą.
– Komandai sezonas klostėsi labai permainingai, jūsų manymu, kas padėjo ekipai išlipti iš nesėkmių liūno?
– Iš esmės niekas nepasikeitė nuo sezono pradžios: veikė ta pati sistema, laikytasi tos pačios strategijos, toje devynių nesėkmių serijoje dažnai pritrūkdavo ir sėkmės. Sunku kažką išskirti, manau, kiekvienais metais komanda išgyvena panašų periodą, nežinau kodėl.
Smagu, kad komanda išlipo iš tos duobės, bet gaila, kad negalėjome pratęsti sėkmingos serijos. Gal dar viskas pasikeis, bet po pertraukos bus nelengva vėl pagauti tą rimtą.
– Ekipos legionieriai paliko „Žalgirį“, atsisveikinote su mintimis, kad šiame sezone jų jau nebesutiksite?
– Greitas ir netikėtas atsisveikinimas. Sunku apibūdinti tą momentą, parašė žinutes ir viskas. Niekas nežino, ar jie galės sugrįžti, ar sienos bus atidarytos ir jie galės pasiekti Lietuvą, daug nežinomybės.
Buvome atkrintamųjų kelyje. Visi vertino „Žalgirį“, net ir pralaimėjimų serijoje visi turėjo skaitytis, kovoti, nes matė, kad mums nedaug trūko. Grįžome į pergalių kelią, kortas sumaišė nesėkmė Sankt Peterburge, tačiau bet kokiu atveju dar turėjome visus šansus savo rankose.
– Kaip leidžiate laiką karantine, kaip atrodo dabar jūsų eilinė diena?
– Realiai diena tokia pati, kaip ir daugelio žmonių, laikas namie su šeima. Kažkiek pasportuoju, bet darbas namie neatstos rimtos treniruotės salėje.
Kitą vertus, kai namie yra mažas vaikas, nuobodžiauti netenka, visada yra ką veikti (šypsosi).
