Krasnodaro lietuviai – atsitiktinai izoliuoti tėvynėje
Elitinis krepšinis Rusijoje sustingęs jau beveik savaitę, bet iki šiol tik vienas klubas užtraukė rankinį stabdį iki pat galo.
Krasnodaro „Lokomotiv“ praėjusį ketvirtadienį Taline (Estija) su vietos „Kalev“ žaidė paskutines VTB Vieningosios lygos rungtynes prieš priverstinę pauzę.
Vienam iš „Kalev“ trenerių štabo atstovų diagnozavus koronavirusą, rizikos grupėje atsidūrė ir „geležinkeliečiai“.
Jau kitą dieną VTB Vieningoji lyga pirmoji iš populiariausių Rusijos sporto turnyrų paskelbė stabdanti sezoną.
„Lokomotiv“ legionierius iš Lietuvos Mindaugą Kuzminską ir Mantą Kalnietį ši žinia pasivijo grįžusius į tėvynę – čia du lietuviai po mačo Taline buvo išleisti kelioms dienoms atsipūsti ir pasimatyti su artimaisiais.
Tad ir izoliuotis Lietuvos rinktinės atstovams teko gimtinėje – mat visai Krasnodaro komandai paskelbtas dviejų savaičių karantinas.
Kaip ketvirtadienį Krepšinis.lt pranešė klubo viceprezidentas Ginas Rutkauskas, visų ekipos narių koronaviruso testų atsakymai buvo neigiami. Tačiau saugumo sumetimais žaidėjai ir treneriai toliau lieka izoliuoti namuose ir tęsti bendro treniruočių proceso negali.
„Atsispaudimai, svoriai, gumos – toks dabar mūsų sportas. Ir daug televizijos bei knygų, kurioms anksčiau nebūdavo laiko“, – oficialiai klubo svetainei savo kasdienybę nupasakojo „Lokomotiv“ gynėjas Grigorijus Motovilovas.
Gali būti, kad kitokio sporto šiame sezone nebematys nei jis, nei visi kiti VTB Vieningosios lygos krepšininkai.
Kitaip nei „Lokomotiv“, „Parma“ komanda ir toliau pluša pratybose – tik ne tokiu intensyviu režimu kaip anksčiau.
Bet A. Juškevičius nujaučia, jog situacija gali keistis į blogąją pusę.
Kilo ant bangos
Į krepšinio salę Permėje renkasi penki lietuviai. Nurodymus čia pirmiausia dalina vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, jį papildo asistentas Gintaras Kadžiulis bei atletinio rengimo specialistas Deividas Rinkevičius.
Komandas vykdyti kartu su A. Juškevičiumi turi ir puolėjas Eigirdas Žukauskas.
Šiai kompanijai koronaviruso žaibas trenkė pačiu nepalankiausiu metu – jei tik pandemijai apskritai įmanomas palankus laikas.
Mat sezoną banguotai pradėjusi „Parma“ po Naujųjų metų ėmė skinti pergales ir veržtis į viršų turnyro lentelėje.
Kol virusas neįžiebė raudono šviesoforo signalo, Permės krepšininkai spėjo pakilti iki aštuntos vietos (8/10), pasivydami Sankt Peterburgo „Zenit“, „Kalev“ ir Zeliona Guros „Stelmet“ (Lenkija).
Tad sėkmingai susiklosčius aplinkybėms „Parma“ dar vienu šuoliu galėjo atsidurti jau penktoje pozicijoje, o aukščiau jau būtų likę tik Kazanės „Uniks“ (12/6), minėtas „Lokomotiv“ (14/6), titulą ginantis Maskvos CSKA (15/4) ir Maskvos srities „Chimki“ (18/1) su Rimo Kurtinaičio vadovaujamu lietuvišku trenerių štabu.
K. Maksvyčio kariaunoje su dviem lietuviais buvo du amerikiečiai, latvis, serbas ir dešimt rusų.
Aštriausias specialisto iš Lietuvos ginklas buvo A. Juškevičius, per rungtynes vidutiniškai rinkęs po 14,5 taško (69 proc. dvitaškių, 37 proc. tritaškių) ir 5,1 rezultatyvaus perdavimo.
31-erių gynėjui dvigubai apmaudu, jog sezonas pakibo ant plauko tuomet, kai ir jis, ir komanda demonstravo geriausią sportinę formą.
„Bet nereikia galvoti apie tai, kas mūsų nekontroliuojama. Padarėme, ką galėjome, o dabar jau nieko nepakeisime, nėra ko ir nervintis“, – guodėsi A. Juškevičius.
Šiuo metu VTB Vieningoji lyga sustabdyta iki balandžio 10 d., tačiau kaunietis abejoja, ar realu tikėtis po trijų savaičių grįžti į kovinį ritmą.
Mat nors panašiai gyventojų kaip Lietuva turinčiame Permės krašte kol kas patvirtinti tik du koronaviruso atvejai, tendencijos neramina lietuvį.
Žmonės vis dar nesisaugo
Šią savaitę Rusija užvėrė sienas užsieniečiams ir ėmėsi riboti viešuosius renginius – dėl to reaguoti teko ir Kontinentinei ledo ritulio lygai (KHL), ir Rusijos futbolo „Premjer“ lygai.
O ketvirtadienį Maskvoje pranešta apie pirmąją COVID-19 auką.
Oficialiai Rusija skelbia apie 147 ligos atvejus, tačiau A. Juškevičius nuogąstauja, jog tikrasis epidemijos mastas – gerokai didesnis. Ir kartu su kitais „Parma“ legionieriais mintyse jau pasvarsto apie komplikuotą kelionę namo.
– Kokia dabar jūsų kasdienė rutina Permėje? – Krepšinis.lt paklausė A. Juškevičiaus
– Kadangi VTB lyga kol kas tik sustabdyta, bet ne nutraukta, klubai vykdo treniruotes. Kiek girdėjau, be „Lokomotiv“ tik „Nižnij Novgorod“ ekipa žaidėjus taip pat paleido namo, nes valdžia uždarė jų salę. O pas mus – kol kas ramu, nors jau pasirodo pirmos užuominos, kad kažkas vyksta.
Nežinia, ar sezonas bus pratęstas, bet visų mintys krypsta į tą pusę, kad tai nebeįvyks. Todėl šiuo metu tiesiog palaikome sportinę formą: treniruojamės kartą per dieną, penkis ar šešis kartus per savaitę. Ir laukiame žinių.
– Visi komandos atstovai liko Permėje, niekas neišvažiavo?
– Visi vietoje, tik mūsų naujokas Borisas Savovičius išvyko į Serbiją, nes baigėsi jo vizos galiojimas, vienaip ar kitaip reikėjo grįžti. Dabar jis iš gimtinės seka situaciją.
– Ar gyvenimas Permėje šiomis dienomis kaip nors keičiasi?
– Seku Lietuvos žiniasklaidą, kalbuosi su draugais, artimaisiais, žinau, kaip dabar jie gyvena. Mane stebina, kad Permėje pokyčių kaip tik nematyti. Ką tik važiavau per miestą: gatvėse pilna automobilių, restoranuose – žmonių, parduotuvėse niekas nešluoja lentynų. Atrodo, visiškai ramu.
Bet jau pradeda sklisti kalbos, kad kitą savaitę uždarys visas viešas vietas, universitetai, kiek girdėjau, nedirba jau dabar. Panašu, kad čia viskas ateina pavėluotai. Reikia suprasti, kad tai yra Rusija, ir apie tikrą situaciją mes daug ko nežinome.
– Manote, kad ramybė – apgaulinga: gal koronaviruso tyrimų mastai mažesni nei kitur arba paskelbiama ne viskas?
– Aš manau, kad realūs skaičiai – tikrai kitokie. Matome, kas vyksta pasaulyje. Todėl ir žiūrime į tai atsakingai, saugomės daug labiau nei prieš savaitę. Stengiamės neiti į vietas, kur yra daug žmonių, dažnai plauname rankas, mažiau kontaktuojame su žmonėmis. Kol nėra įvestas karantinas, galime laisvai išeiti ir į parduotuvę, ir į kokią kavinę, bet stengiamės vengti didesnių sambūrių, kad neužsikrėstume.
– Kaip vertinate tikimybę, kad balandžio 10 d. VTB Vieningoji lyga bus atnaujinta?
– Sunku ką ir pasakyti. Mintyse jau sėdime ant lagaminų. Aš manau, kad balandžio 10 dieną pratęsti sezoną – jokių šansų. Galima galvoti apie balandžio pabaigą ar gegužę, bet ir tai neatrodo realu, žiūrint į bendrą situaciją Europoje. Susirgimų skaičiai visur kyla ir tikrai dar kils – ne savaitę ir ne dvi. Jeigu pavyks pratęsti sezoną, tai prilygs stebuklui.
– Ką apie tokią perspektyvą mano kiti komandos legionieriai, ypač amerikiečiai?
– Didelės įtampos dar nėra, nes aplink mus jos dar niekas nesukuria. Legionieriai nepanikuoja, tiesiog palaiko ryšį su savo ambasadomis, žiūrinėja variantus, kaip galėtų grįžti namo, jeigu sezonas būtų uždarytas. Nes tarptautiniai skrydžiai Rusijoje jau atšaukiami, ir man bus reikalų, jei pirmenybės bus nutrauktos. Nežinau, kaip reikės grįžti.
O kol kas treniruojamės, kol klubo valdžia, kuri gauna informaciją iš lygos, nepasakė kitaip. Vis dėlto turime kontraktus, reikia jų laikytis. Žiūrime, laukiame. Manau, viskas Rusijoje per artimiausias dvi savaites turėtų kardinaliai keistis, o gal jau ir kitą savaitę.
– Liūdna, kad taip į pabaigą artėja sezonas, kuris, sprendžiant pagal statistiką, buvo geriausias karjeroje?
– Gaila, labai. Po Naujųjų metų ėmėme žaisti tikrai gerai, laimėjome penkerias rungtynes iš šešerių. O priekyje laukė tikrai įveikiami varžovai: Minsko „Cmoki“, „Kalev“. Galėjome pratęsti pergalių seriją ir užsitikrinti vietą geriausių penkete, aplenkdami net ir didžiulį biudžetą turinčią Eurolygos komandą „Zenit“.
Labai apmaudu, kad negalime šio sezono pratęsti. Bet nereikia galvoti apie tai, kas mūsų nekontroliuojama. Padarėme, ką galėjome, o dabar jau nieko nepakeisime, nėra ko ir nervintis. Tiek man asmeniškai, tiek komandai sezonas – labai geras, mieste žmonės patenkinti, tikrai myli čia mus. Permės sirgaliai – neabejotinai geriausi Rusijoje, vien ką reiškia faktas, kad šalies rinktinė atrankos rungtynes žaidžia čia, o ne Maskvoje ar Sankt Peterburge. Tai daug pasako apie Permės krepšinio kultūrą ir tradicijas.
– Kuo jūs aiškintumėte savo sėkmingą žaidimą: treneriu, komanda, kurioje gaunate daug atsakomybės, o gal laisva praėjusia vasara, per kurią galėjote pasiruošti sezonui naujame klube?
– Susideda daug faktorių: lyga, komanda, treneris, mano paties individualus psichologinis pasiruošimas. Manau, atėjo toks karjeros etapas. Paskutinius dvejus ar trejus metus žaidžiu geriausią savo krepšinį ir, manau, tokią formą dar palaikysiu bent trejetą metelių. Jaučiu, kad tai mano karjeros pikas, esu gerai pasiruošęs fiziškai, psichologiškai.
