AEK vasario 16-ąją džiaugėsi Graikijos taure, vietiniame fronte pralaimėjimo kartėlio nejautė nuo spalio pabaigos ir pasiekė 15 pergalių paeiliui, o FIBA Čemponų lygoje tiesiausiu keliu prasibrovė į ketvirtfinalį.
Būtent Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynės kovo 10 d. Vokietijoje buvo paskutinės prieš sustabdant Graikijos čempionatą ir FIBA turnyrą.
Dėl koronaviruso grėsmės vietinės pirmenybės sustabdytos iki kovo 30 dienos, tačiau J. Mačiulis neabejoja, kad terminas dar bus pratęstas.
Puolėjo nuomone, krepšinis į graikų arenas galėtų grįžti geriausiu atveju po Velykų, tačiau nebūtų nuostabu, jei progos pakovoti dėl daugiau trofėjų AEK nebesulauktų.
Šiame sezone 35-erių Jonas buvo svarbus stratego Iliaso Papatheodorou taktinėse scemose, ant parketo vidutiniškai praleisdavo virš 20 minučių, FIBA Čempionų lygoje puolėjas pelnydavo po 9,3 taško ir po „lenta“ rinkdavo po 4,6 kamuolio, vietiniame fronte lietuvis vidutiniškai pelnė po 6,9 taško bei atkovojo po 4,2 kamuolio.
Į Lietuvą grįžęs J. Mačiulis su „Delfi“ pasidalino mintimis apie situaciją Graikijoje, daug parako turinčią AEK ekipą ir gyvenimo privalumus užmiestyje.
– Grįžote į Kauną, o ar klubas nurodė datą, kada grįžti atgal į Atėnus?
– Žinome tą datą, oficialiai lyga suspenduota iki kovo 30 dienos, visiems protingiems žmonėms aišku, kad po suspendavimo niekas nepradės žaisti jau kitą dieną.
Bent jau savaitė ar 10 dienų turės būti lengvo fizinio pasiruošimo. Būtų kvailystė iškart po kovo 30-osios varžytis ant parketo.
Manau, jei ir atnaujins lygą, tai tik po Velykų. Tačiau tai nėra oficialu, žinome tik vieną datą kovo gale, kiek žinau, trečiadienį lygos susirinkimas.
– Ar jus nustebintų, jei graikai nuspręstų visiškai nutraukti čempionatą, kaip padarė LKL?
– Aš manau, kad viskas įmanoma. Niekas nenustebtų. Grubiai skaičiuojant, visoms Europos krepšinio lygoms yra likę 2 mėnesiai.
Sudarant tvarkaraščius buvo numatyta olimpinė atranka, čempionatai turėjo anksčiau baigtis. Reikia pasižiūrėti į Kinijos ir Japonijos pavyzdį. Kiek prireikė laiko, kad atnaujintų savo pirmenybes? Apie poros mėnesių.
Kinijos atvejis kitoks nei Europoje, kaip suprantu, ten didžiausios problemos kilo vienoje Hubėjaus provincijoje. Senajame žemyne problemos ne tik Italijoje, bet ir Ispanijoje, virusas staigiai išplito į kitas šalis. Negali žaisti tarptautinių turnyrų.
Manau, kad čempionatas bus stabdomas kur kas ilgiau nei dviem savaitėms, todėl aš grįžau į Lietuvą. Galbūt dar ne kartą nukels tą datą, bet galiausiai ne tik graikai, bet ir daugelis paseks Lietuvos pavyzdžiu.
– Kokios mintys, nuomonės vyrauja komandos draugų gretose?
– Nežinomybė. Bet ją pragyventi geriau su artimaisiais namuose nei kažkur svetimoje šalyje.
Jei klubas būtų įpareigojęs likti Graikijoje, o čempionato finišas būtų vis nukeliamas ir nukeliamas, krepšininkai pradėtų reikalauti pinigų už tą laukimą. Tai komandos sprendimas. Jei po ne vieno nukėlimo galiausiai nebeatnaujintų sezono, žaidėjai būtų teisūs reikalaudami pinigų iš klubo už tą sėdėjimą be krepšinio, nes buvo vykdomas klubo nurodymas.
Dabar klubai apsidraudžia tokiais dalykais, išleidžia žaidėjus namo. Jei bus pratęstas sezonas, grįš rėmėjai, jų parama, finansiniai srautai, kiekvienas turės vykdyti savo įsipareigojimus.
Su komanda esame aptarę įvairius scenarijus. Jei nebus atnaujintas nei Graikijos, nei FIBA Čempionų lygos turnyras, liktume be dviejų mėnesių algų.
Yra įvairių nuomonių, aš laikausi tos pozicijos, kad nėra vieno kalto: nei žaidėjas, nei komanda nėra atsakinga už tą situaciją, kurią turime.
Kiekvienas turės savo dalį aukoti. Gal klubas turės sumokėti už kovą, bet už balandį, gegužę nuostolius turėsime mes prisiimti. Taip yra. Reikės ne vieno geranoriško veiksmo, susitarimo, nes nėra vieno kalto šiame fone.
– Ar galima sakyti, kad komanda nuo sezono vidurio demonstravo puikią formą, pasiektas Čempionų lygos ketvirtfinalis, vietiniame fronte – 15-os pergalių serija.
– Kiek žinau, tik čempioniškame sezone 2001-2002 metais pasiekta ilgesnė pergalių serija už dabartinę. Mes iš tiesų šiame sezone žaidžiame puikiai, fiksuojame kone istorinius pasiekimus.
Turėjome nedidelių bėdų sausio pabaigoje iki taurės finalo. Nors dėl traumų praradome ne vieną žaidėją, iškovojome taurės titulą. Klubo vadovai patenkinti, įvykdėme vieną esminių tikslų.
Viskas klostėsi gerai, krepšininkai džiaugėsi gera sportine forma.
Būtų apmaudu, jei virusas nutrauktų čempionatą, apmaudu ne tik man, bet visiems žaidėjams, klubams, sirgaliams.
– Ar pasveikinote draugus „Žalgiryje“ su iškovotu Lietuvos titulu?
– Tikrai taip (juokiasi). LKL sprendimas gal ir nustebino, bet aš esu tos nuomonės, kad kitos lygos balandžio pabaigoje priims tokius pačius sprendimus.
Tie klubai, kurie nebus išleidę legionierių, turės didelių problemų, kai jie reikalaus pinigų už prasėdėtą laiką be darbo, ir jie bus teisūs. Juk tai būtų klubo nurodymas laukti ir niekur nevykti. Tuomet neliktų geranoriškumo, supratimo, ginčai pasiektų teismus.
– Sekate situaciją Graikijoje, kaip ten keičiasi padėtis kovojant su viruso protrūkiu? Įleis jus atgal į Atėnus, turėsite galimybę pasiekti Grakiją?
– Kai grįžau ten iš Vokietijos po paskutinių Čempionų lygos rungtynių, nei kas tikrino sveikatą, nei temperatūrą matavo. Jie gyvena graikiškai (šypsosi). Gal kas per paskutines 24 valandas pasikeitė, bet išvykimas nebuvo ribojamas, darbuotojai oro uoste kaukių nedėvėjo.
Taip, gatvės tuščios, barai uždaryti, galėjai tik į namus užsisakyti maisto, bet ypač griežtų priemonių nebuvo turint omeny, kad Graikijoje daug turistų, nemažas judėjimas pačioje šalyje.
– Ar nekeista grįžti į karantino sąlygomis gyvenančią Lietuvą, kai veikia tik prekybos centrai? Uždaryti sporto klubai, krepšinio salės, kur ir kaip pats šiuo metu palaikote sportinę formą?
– Mano privalumas gyvenant kaime, kad gali bėgti kur akys mato ir žmogaus nesutikti (juokiasi). Išeini į mišką ir gali bėgti, kur širdis geidžia.
Čia toks pliusas gyvenant užmiestyje. Visose situacijose gali įžvelgti teigiamų pusių ir rasti pozityvo.
