Iš viso Lietuvos rinktinės dvyliktuko M. Kalniečiui su vyriausiuoju treneriu yra tekę dirbti bene daugiausiai. Nors vyrai prasilenkė Kauno „Žalgiryje“ 2015-2016 metų sezone, kai įžaidėjas išvyko į Milano „Armani Olimpia“, o D. Maskoliūnas tapo Š. Jasikevičiaus asistentu, būtent rinktinės kapitonas geriausiai prisimena pirmąją 49-erių specialisto patirtį vyriausiojo trenerio pareigose.
Buvęs „Žalgirio“ kapitonas D. Maskoliūnas 2007 metais sulaukęs pirmojo savo trenerio Rimanto Grigo kvietimo tapo Kauno ekipos trenerių štabo nariu, o 2009 metų gruodį – ir jos vyriausiuoju treneriu. Vis dėlto to paties sezono gale strategas darbo neteko – po konflikto su tuomečiu klubo savininku Vladimiru Romanovu jis buvo atleistas LKL finalo serijos metu.
Tą sezoną „Žalgiryje“ žaidęs ir gerai keistą V. Romanovo erą Kaune prisimenantis M. Kalnietis įsitikinęs, kad per dešimtmetį D. Maskoliūnas patobulėjo ir pribrendo perimti rinktinės vairą, o po grūdinančios patirties karjeros pradžioje jam baisu neturėtų būti niekas.
„Net neabejoju, kad kiekvienos profesijos atstovas per kažkiek metų vis tobulėja, kažko išmoksta. Pamatysime, kaip jam seksis. Ta ramybe jis spinduliavo net ir Romanovo laikais, tai čia neturėtų būti labai sunku“, – šypsojosi M. Kalnietis.
Anot 33-ejų atakų organizatoriaus, nors naujoji Lietuvos rinktinė su pastaruoju metu nežaidusiu Donatu Motiejūnui bei debiutantais Tomu Dimša ir Pauliumi Valinsku kartu yra vos kelias dienas, krepšininkai jau spėjo įsidėti į galvas derinių, o treniruočių procesas klostosi sklandžiai.
„Procesas labai greitas ir skubotas, bet kiek turėjome laiko, manau, kad gerai jį išnaudojome. Treniruotės buvo neblogos, greitai susidėjome į galvą taktiką. Žiūrėsime, kaip seksis išpildyti ją rungtynėse.
Treneriui gal ir atrodo, kad neapkrovė mūsų taktikomis, bet tų derinių buvo (šypsosi). Kai susiduri pirmą kartą ir per dieną turi visą informaciją priimti, reikia skirti papildomai laiko ir žiūrėti tuos kelis derinius per kompiuterį, bet viskas tvarkoje. Per treniruotes gana sėkmingai išpildėme viską, ką norėjome, ir daug neklydome.
Nei kažkas iš žaidėjų išskirtinai gerai pasirodė, nei kažkas iškrito iš konteksto. Viskas vyko labai normaliai, bet supraskite, per trumpas laiko tarpas kažką įvertinti, net ir po šių rungtynių. Mes susirinkome ne tam, kad kažkas kažką nustebintų, tiesiog norime pergalingai pradėti atrankos langą ir važiuoti su gera nuotaika namo ruoštis antroms rungtynėms“, – dėstė kapitonas.
M. Kalnietis atskleidė ir tai, kaip yra ruošiamasi žaisti prieš mažai pažįstamus Belgijos rinktinės atstovus.
„Varžovai, sunku apie juos kažką pasakyti, nelabai žinome, kokiais deriniais jie žais. Vis tiek pirmos rungtynės, todėl tiesiog akcentuojame kiekvieno krepšininko individualias savybes ir stipriąsias puses. Stengsimės neleisti jiems daryti to, ką kiekvienas krepšininkas individualiai geriausiai daro“, – teigė Lietuvos rinktinės senbuvis.
Lietuvos ir Belgijos nacionalinės komandos praeityje yra susitikusios tris kartus – dukart pergalę šventė lietuviai, tačiau paskutinę akistatą 2015 metų Europos čempionato pradžioje 76:74 sensacingai laimėjo belgai. Tuomet būtent M. Kalnietis priėmė rizikingą sprendimą mesti lemiamą metimą iš toli paliekant varžovams 5 sekundes, kurie nuskubėjo į greitą ataką ir išplėšė pergalę paskutinę sekundę.
Vis dėlto dėl pergalingo Matto Lojeski metimo M. Kalnietis košmarų nesapnuoja. Nepaisant sensacingo antausio grupės etape, minėtame čempionate lietuviai nužygiavo iki finalo ir pasipuošė Europos sidabru. Dabar nei Eurolygos, nei Europos taurės žaidėjų savo gretose neturinti Belgijos rinktinė lietuviams atrodo gerokai mažiau grėsminga bei neturinti sąsajų su 2015 metų komanda.
„Sunku šias komandas lyginti. Penkeri metai – didžiulis laiko tarpas. Visai kiti žaidėjai dabar yra, nėra jokių sąsajų, kad kažką palyginti. Jei tas čempionatas mums būtų blogai pasibaigęs, tada galbūt būtų skaudžiau, bet ten viskas normaliai išsirutuliojo... Tokių rungtynių gali surasti begalę per karjerą. Dabar yra visiškai kita istorija“, – kalbėjo M. Kalnietis.
Lietuvos ir Belgijos rinktinės penktadienį, 21.30 val. Lietuvos laiku, žais apie 100 tūkstančių gyventojų turinčiame Monso mieste, 3700 žiūrovų talpinančioje „Mons.Arena“ salėje. Čia Lietuvos krepšininkai viliasi pasijausti tarsi šeimininkai, nes laukiama didelio ir organizuoto lietuvių sirgalių palaikymo.
„Džiaugiamės, kad nesvarbu, kokio lygio turnyrai – ar finaliniai, ar atrankos, mus visada seka mūsų sirgaliai. Taigi, kad ir kiek jų susirinks, jie tikrai turėtų rėkti garsiau nei ramieji belgai“, – sakė M. Kalnietis.
Tuo metu rinktinėje penktadienio vakarą debiutuosiantis Panevėžio „Lietkabelio“ lyderis Tomas Dimša yra itin laimingas dėl neeilinio šanso parodyti savo sugebėjimus. Tiesa, savo vertę šį sezoną gerokai pasikėlęs gynėjas toli į priekį žiūrėti dar nenori. Prieš galvodamas apie karjeros šuolį 26-erių kaunietis nori pasidžiaugti dabartimi.
„Pakvietimas į rinktinę yra labai reikšmingas, tai yra didelis šansas. Pirmą kartą žaisti rinktinėje yra labai svarbu. Nuo vaikystės palaikome, džiaugiamės rinktine. Kiek žaidžiame už jaunimo rinktines, patys geriausi atsiminimai, didžiausi laimėjimai.
Prieš belgus tikimės pergalės. Turėjome tik porą treniruočių, reikia surasti savo žaidimą ir bandyti pasiimti tą tašką. Naujokams su senbuviais sutarti sekasi gerai. Gavome dovanų, visi laimingi ir patenkinti (šypsosi). Kiekvienas stengsimės įnešti savo indelį. Eisime, stengsimės ir kovosime.
Apie savo ateitį dar negalvoju, dabar esu čia. Reikia parodyti geriausia, ką moku ir laimėti rungtynes. Kai ateis vasara, bus matyti. Sezonas dar nesibaigė, reikia jį užbaigti kuo įmanoma geriau komandiškai ir asmeniškai. Jei dabar pradėsiu galvoti, kas laukia ateityje, nieko gero iš to nebus“, – tinklalapiui Krepšinis.lt pasakojo T. Dimša.
