Praėjusią vasarą J. Jocytė vedė Lietuvos 16-mečių merginų rinktinę į Europos čempionato finalą, rudenį debiutavo Lietuvos moterų lygoje bei nacionalinėje moterų rinktinėje, o žiemą, po persikėlimo iš Klaipėdos „Neptūno“ į Vilerbano ASVEL, tapo ir jauniausia istorijoje moterų Eurolygos debiutante.

Moterų krepšinio jaunoji sensacija neturėjo sau lygių U16 lygyje dar būdama trylikmete, o nepasimetė ji ir dėdama pirmus žingsnius moterų krepšinyje – Lietuvos moterų lygoje ji per rungtynes vidutiniškai rinko po 11,8 taško, po 4,5 atkovoto kamuolio bei po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.

Šiuo metu Prancūzijoje J. Jocytė vėl varžosi jaunimo čempionatuose ir nors Lietuvos moterų rinktinėje bei pagrindinėje ASVEL komandoje universali krepšininkė dar žaidė tik simboliškai, išskirtinį jos talentą matantys specialistai prognozuoja jai ateitį pačiame aukščiausiame lygyje.

Pati J. Jocytė pripažįsta, jog WNBA yra pagrindinis tikslas, o didelius lūkesčius patvirtina ir NBA jai rodomas dėmesys.

Kiekvienais metais prieš NBA reguliariojo sezono rungtynes Europoje įvyksta „Jr. NBA“ renginys, kuriame vaikus krepšinio subtilybių moko lygos treneriai, buvę krepšininkai ir garsios WNBA atletės. Pastarųjų šiemet į Paryžių neatvyko, o jų vietą specialiuose mokymuose užėmė J. Jocytė.

Palyginimui, pernai Londone vaikus tokiame renginyje treniravo viena geriausių pasaulio krepšininkių – olimpinė, pasaulio bei šių metų WNBA čempionė ir dukart lygos naudingiausia žaidėja Elena Delle Donne. Šiemet vaikams ne ką prastesnes pamokas už amerikietę dalino 14-metė lietuvė.

„Jr. NBA“ pasaulio čempionate 2018-asiais žaidusi J. Jocytė pati ne kartą tokiuose renginiuose buvo mokine, su būriu kitų vaikų sėdėjusia ant parketo ir klausiusia patarimų. Dabar NBA ją pakvietė tapti mokytoja su tokiais buvusiais krepšininkais kaip Ronny Turiafas, Samas Perkinsas ir Bruce'as Bowenas.


Pastarasis lietuvei rodė itin didelį dėmesį, nuolat su ja pokštavo, vadino būsima WNBA žvaigžde bei įvardino, kuo 14-metė supertalentė labiausiai jį sužavėjo.

„Turėjau galimybę praleisti su Juste šiek tiek laiko ir buvau sužavėtas tuo, kokia ji susikoncentravusi. Nedaug žaidėjų turi tokią gerą nuovoką, kai kurie yra tiesiog išsibarstę skirtingose vietose. Stebėdamas ją matau, kad ji mokosi kiekviename žingsnyje. Jei ji ir toliau sunkiai dirbs, riba bus tik dangus.

Galbūt greitai pamatysiu Justę žaidžiant WNBA. Tuomet ji pati su manimi elgsis kaip legenda bei apsimes, kad manęs nepažįsta“, – kalbėjo B. Bowenas, kuris dalindamas J. Jocytei patarimus pabrėžė, jog siekiant aukštumų krepšinyje svarbiausia yra tuo mėgautis ir pasilinksminti.

Pasibaigus renginiui B. Bowenas paprašė galimybės su J. Jocyte nusifotografuoti bei pareiškė, kad sutikti tokį krepšinio fenomeną jam yra didelis malonumas. Tokiu triskart NBA čempiono dėmesiu mėgavosi ir pati lietuvė, kuri į Paryžių atvyko kartu su jo bičiuliu, ASVEL savininku Tony Parkeriu.

Tony Parkeris ir Justė Jocytė
Foto: Instagram

„Net sunku įsivaizduoti, kad prieš dvejus metus irgi taip pat sėdėjau bei žiūrėjau į visas tas NBA legendas, o dabar su jais kalbu ir kažką pasakoju tiems vaikams. Tikrai labai fainas jausmas, džiaugiuosi, kad man yra suteikta tokia galimybė atvykti čia į Paryžių bei dalyvauti tokiuose projektuose“, – sakė J. Jocytė.

Tinklalapiui Krepšinis.lt interviu Paryžiuje davusi 14-metė patikino, kad svečioje šalyje kol kas jaučiasi puikiai. Ji papasakojo apie savo adaptaciją, ryšį su T. Parkeriu ir kodėl šio legendinio NBA krepšininko jai teko atsiprašyti prieš kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančias Eurolygos rungtynes.

– Jau kurį laiką gyvenate Prancūzijoje. Kaip sekasi čia apsiprasti?

– Viskas labai fainai, sąlygos puikios. Tiesiog reikia viską imti. Tau duota salė, eini kada nori, viskas sureguliuota. Man čia labai patinka.

– Ar nesunku būti toli nuo namų?

– Ne. Visi sakydavo, kad pirmi mėnesiai bus sunkūs, bet įsivažiavau. Kai dirbu bei einu į mokyklą, net nėra laiko pagalvoti, kad pasiilgstu namų. Manau, kad viskas puiku.

– Ar jau kalbate prancūziškai?

– Ne (šypsosi). Dar tik du mėnesiai... Kažką gaudausi, kažką suprantu, bet kalbėti dar negaliu.

– Kokie yra ASVEL sistemos pranašumai lyginant su tuo, ką turėjote Lietuvoje?

– Trenerių požiūris į žaidėjus. Nesvarbu, ar berniukai, ar mergaitės. Į visus žiūri vienodai. Rūpinasi vienodai. Tai parodo tą aukščiausią lygį.

– Kaip Prancūzijoje atrodo jūsų laisvalaikis?

– Mažai jo būna. Jei savaitgaliais nėra rungtynių, man aprodo Lioną. Tai didelis miestas ir tikrai yra, ką pamatyti. O šiaip, leidžiame laiką kambariuose, žaidžiame kortomis, kalbame.

– Ar išlieka didelis Tony Parkerio dėmesys? Ar dažnai tenka su juo bendrauti?

– Pasikalbame. Susiskambiname, o kartais esu kviečiama vakarienės į jo namus. Tie ryšiai išlieka ir reikia tikėtis, kad išliks toliau.

– Ar Vilerbane užtenka žaidybinės praktikos?

– Dabar su profesionalia komanda nėra tikslo žaisti pilnai šį sezoną. Dabar vyksta adaptacija, o pagrindinis tikslas yra treniruotis su ta komanda. Žaidžiu jaunimo komandoje, joje užbaigsiu šį sezoną, o kitą sezoną jau turėčiau pilnai būti su profesionalia komanda.

– Kaip sekasi varžytis tame jaunimo lygmenyje?

– Sekasi gerai, esame neblogoje pozicijoje. Žiūrėsime, gal ištempsime iki finalo.

– Panašu, kad esate pripratinta prie NBA virtuvės. Pradėjus žaisti WNBA, šoko ko gero nepatirsite?

– Tikiuosi, kad ne (šypsosi).

– Kitą savaitę į Vilerbaną žaisti Eurolygos rungtynių atvyksta Kauno „Žalgiris“. Būsite arenoje?

– Būsiu būtinai. Parkeris klausė, ką palaikysiu, bet sakiau, kad atsiprašau – jau turiu „Žalgirio“ marškinėlius. Užsidėsiu juos ir sirgsiu tikrai ne už prancūzus.