Su tuo metimu finišavęs ir iš viso net 49 taškus sukaupęs Stambulo „Anadolu Efes“ mažylis pagerino ne tik šiuolaikinės Eurolygos rezultatyvumo rekordą, bet ir neeilinį Kauno „Žalgirio“ legendos pasiekimą: V. Chomičius dabartinės Eurolygos pirmtakės – FIBA Europos Čempionų taurės – rungtynėse yra sumetęs 46 taškus.
Bet Sh. Larkinas visgi nepamušė kito Valdo rekordo: amerikietis surinko 47 procentus visų savo komandos taškų (49 iš 104), kai lietuvis – net 57 proc. (46 iš 82).
Ir tai buvęs žaliai-baltų kapitonas padarė prieš šiandieninį kauniečių varžovą Tel Avivo „Maccabi“ klubą. Tą vakarą prieš 33-eju metus, 1987-ųjų sausį, įspūdingą taiklumą demonstravęs „Žalgirio“ įžaidėjas vienas varė į neviltį būsimuosius turnyro finalininkus, neradusius jokių priešnuodžių prieš Valdo metimų iš distancijos papliūpą, kuri negailestingai ir nepaliaujamai draskė jų tinklelį.
Karjeros mačą sužaidęs V. Chomičius aikštę paliko triumfuodamas: žalgiriečiai laimėjo 82:74, o jis pelnė daugiau nei pusę visų komandos taškų – 46 (16/23 dvitaškiai, 2/5 tritaškiai, 8/9 baudos) – ir sukaupė daugiau nei 50 naudingumo balų (9 atkovoti, 4 perimti kamuoliai, 2 rezultatyvūs perdavimai).
Valdemaro surengtas benefisas paliko šešėlyje net ir Arvydą Sabonį, kuris tenkinosi 14 taškų, o pripažintas snaiperis Rimas Kurtinaitis apskritai sukrapštė tik kelis taškelius.
Tą Geležinio krepšinio riterio solo koncertą dar įspūdingesniu daro tai, kad Choma kone visą susitikimą žaidė šlubčiodamas su skausmo grimasa veide – jam jau nuo pirmųjų minučių buvo šaldomas sumuštas klubas.
Nepaisant to, būtent jis įmetė visus 11-a pirmųjų „Žalgirio“ taškų, o antroje pusėje atsiliekant 57:63 inicijavo ir pergalę atnešusį saviškių spurtą 14:0, po kurio nutilo net geltonavusios tribūnos. Valdas per pirmas 20 minučių pelnė 25-is, o per kitas – dar 21 tašką.
Net ir prabėgus trims dešimtims metų V. Chomičius puikiai prisimena tai, kas jam padėjo tą vakarą taip sužibėti, tik kiek apmaudžiai kraipo galvą dėl to, kad apie tokį retą ir fenomenalų pasirodymą niekas nei bekalba, nei parašo.
Dėl to Valdemaras nepamirštamais to vakaro prisiminimais ir neeiliniais savo patarimais dabartiniams „Žalgirio“ metikams mielai sutiko pasidalinti naujausioje DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“.
– Valdemarai, savo laiku „Maccabi“ gynybą nubaudėte net 46 taškais. Ką prisimenate iš tų rungtynių? Kodėl varžovai negalėjo jūsų sustabdyti?
– Tais laikais mes dėl šalių politinių santykių negalėjome žaisti nei Izraelyje, nei Sovietų Sąjungoje, todėl rungtynės vyko neutralioje vietoje – Briuselyje, Belgijoje. Kaip dabar prisimenu, kad ten suvažiavo labai daug Izarelio gerbėjų, salėje buvo vien jie.
Tos rungtynės mums buvo labai svarbios (vyko pusfinalio etapas, kuriame kovojo TOP-6 komandos – Krepšinis.lt). Per apšilimą niekaip negalėjau atitaikyti savo metimo – metu ir vis per stipriai. Tai nubėgau į rūbinę, padariau 50 atsispaudimų, vėl metu, bet dar netinka. Kiek palaksčiau per apšilimą, dar padariau 50 atsispaudimų, grįžtu, metu ir žiūriu, kad viskas taip, kaip reikia.
Rungtynėse, žinokite, taip ir buvo: kiek tik mečiau, tiek viską ir pataikiau. Viskas labai gerai sekėsi. Komanda man asistavo, Sabas gerus perdavimus davė – vienu žodžiu, buvo nuostabu.
– Bet truputį keista: dauguma trenerių juk nerekomenduoja prieš rungtynes štangas kilnoti ar atsispaudimus daryti.
– Tai ir sakau, kad tu turi pats jausti, ko tau reikia. Aš tada savo metimą taip ir sureguliavau. O tą mano metimą su atsilošimu labai sunku uždengti – net nesvarbu ten, ar du, ar trys žaidėjai šalia tavęs: šoki atgal, meti užsikėlęs kamuolį virš galvos ir, jeigu pataikai, varžovai nieko nepadarys.
– Savo arsenale turėjote dar vieną turbūt niekieno kito, be jūsų, iki šiol nenaudojamą ir labai egzotiškai atrodžiusį metimą – pašokus ir atlikus ore suktuką 360 laipsnių. Kaip jį sugalvojote?
– Kai 18 metų papuoliau į rinktinę ir išvažiavau į Ameriką, pamačiau, kaip žaidėjai ten pašoka, apsisuka 360 laipsnių ir deda į krepšį. Pabandžiau ir aš tai – išėjo. Bet juk negali visada rungtynėse naudoti to metodo.
Vieną kartą taip nutiko, kad perėmiau kamuolį vidury aikštelės, o varžovų centras buvo po krepšiu: aš visu greičiu bėgau ir gavojau, ką man dabar daryti – jis juk dvigubai didesnis už mane. Tai aš tą patį suktuką panaudojau, aplink jį apsisukau ir įmečiau iš po krepšio. Tuomet pajaučiau, kad tai iš tikrųjų neblogas judesys, nes net ir sukdamasis dar gali atlikti perdavimą komandos draugui. Atrodo gražiai, jei įmeti, bet jei ne, tada gauni pylos nuo trenerio.
– Toks sutapimas, kad ketvirtadienio vakarą „Žalgirio“ laukia rungtynės su jūsų kadaise stipriai nuskriaustu „Maccabi“. Kokios jūsų nuojautos apie jas: ar kvepia antra pergale iš eilės?
– Visi galvoja, kad „Maccabi“ atvažiuoja ne visos sudėties, nes yra daug žaidėjų traumuotų, bet tai gali kaip tik suvienyti komandą. Žaidėjai žinos, kad nėra kitos išeities ir nebus jų kam pakeisti. Bet manau, kad jei žalgiriečiai išeis žaisti su tokiu pačiu nusiteikimu kaip Vokietijoje, tikiu, kad tikrai neturėtume turėti problemų.
„Žalgiris“ demonstruoja labai gerą gynybą, o dabar dar tas metas, kai visi žaidėjai pajautė metimo ir pataikymo skonį. Taigi turėtume eiti į priekį.
– Kalbant apie tuos metikus, iki rungtynių Miunchene „Žalgirio“ snaiperiai kurį laiką tiesiog klaikiai atakavo iš toli. Koks yra jūsų, kaip vieno darbščiausių visų laikų krepšininkų, požiūris į tuos taikliarankius, kuriems užsikerta metimai: tuomet reikia dar daugiau arti salėje ar visgi labiau padirbėti su galva?
– Aš visada sakau žaidėjams, kad jie rungtynėse turi mesti, jei yra laisvi, o jei nepataiko, paskui yra krepšinio aikštelė, kamuolys, gali ateiti ir nuo ryto iki vakaro mėtyti, treniruotis.
Būdavo ir man, kad nepasiseka rungtynės. Tuomet iš vakaro ateini į salę, pasilieki, pamėtai, nuimi tą stresą, atsikeli ryte, prabėgi krosą, dar pamėtai – viskas pasimiršta ir tu labai greitai atgauni pasitikėjimą. Nežinau, ką žaidėjai daro dabar, bet krepšinis juk yra labai gražus ir malonus žaidimas tada, kai pataikai. Viskas paprasta: įmetei taškus, apsigynei ir laimėjai. O kai nesiseka, reikia pačiam ieškoti to kelio, kai atsigauti ir eiti į priekį.
Ne veltui V. Chomičius visą laiką buvo gyvas pavyzdys jaunimui. Kaip rašoma knygoje „Krepšinio aistrų sūkury“, pastebėję savo auklėtinių akyse abejingumą, treneriai mostelėdavo ranka į Valdą.
„Matai Chomičių?“, – klausdavo būsimosios „žvaigždės“.
„Jeigu tavo metų jis būtų treniravęsis atbulom rankom kaip tu, šiandien žaistų tik Panemunės pliažo komandoje. O jis – „Žalgirio“ kapitonas, SSRS rinktinės žaidėjas, vienas geriausių Europoje.“
Primename, kad „Žalgirio“ ir „Maccabi“ rungtynių pradžia – ketvirtadienį 20 val., o antrąjį Eurolygos ratą kauniečiai pradės sausio 9 d. svečiuodamiesi pas turnyro lyderį Madrido „Real“ klubą.
Rekordinis V. Chomičiaus pasirodymas Eurolygoje:
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
Eurolygos rikiuotė po 16 turų (vieta, komanda, pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis):
| 1. | Real | 13 | 3 | 1363 | 1227 | 136 |
| 2. | Anadolu Efes | 13 | 3 | 1360 | 1231 | 129 |
| 3. | Barcelona | 13 | 3 | 1358 | 1234 | 124 |
| 4. | Maccabi | 11 | 5 | 1355 | 1220 | 135 |
| 5. | CSKA | 11 | 5 | 1331 | 1214 | 117 |
| 6. | Panathinaikos | 9 | 7 | 1363 | 1325 | 38 |
| 7. | Chimki | 8 | 8 | 1397 | 1393 | 4 |
| 8. | AX Armani | 8 | 8 | 1246 | 1271 | -25 |
| 9. | ASVEL | 8 | 8 | 1179 | 1267 | -88 |
| 10. | Valencia | 7 | 9 | 1296 | 1328 | -32 |
| 11. | Crvena Zvezda | 7 | 9 | 1152 | 1189 | -37 |
| 12. | Olympiakos | 6 | 10 | 1273 | 1308 | -35 |
| 13. | Baskonia | 6 | 10 | 1177 | 1269 | -92 |
| 14. | Bayern | 6 | 10 | 1196 | 1310 | -114 |
| 15. | Fenerbahče | 5 | 11 | 1229 | 1287 | -58 |
| 16. | ALBA | 5 | 11 | 1296 | 1358 | -62 |
| 17. | Žalgiris | 4 | 12 | 1193 | 1199 | -6 |
| 18. | Zenit | 4 | 12 | 1142 | 1276 | -134 |
