Vos 3 pergales per 15 turų nuskabę žalgiriečiai, preliminariais skaičiavimais, privalo laimėti net 15 iš likusių 19 rungtynių tam, kad trečius metus iš eilės prasibrautų į elitinį Eurolygos aštuonetą.

Tai užduotis, kuri, ko gero, per sunki net ir magiškus triukus pastaruosius sezonus išdarinėjusiam Šarūnui Jasikevičiui. Maža to, patį turnyro lentelės dungą pasiekusiam „Žalgiriui“, kuris dar porą mėnesių bus priverstas suktis iš padėties be savo lyderio Mariaus Grigonio, nebus lengva atsispirti nuo žemiausio, 18-ojo, laiptelio.

Abu artimiausi žalgiriečių konkurentai Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Berlyno ALBA klubai (po 4/11) pirmame rate įgijo tarpusavio pranašumą prieš kauniečius, nes tiek vieni, tiek kiti juos nugalėjo. O kitos Eurolygos komandos nuo žaliai-baltų atitrūkusios dar toliau.

Devyni pralaimėjimai iš eilės ir užimama paskutinė, 18-a, vieta yra dešimtmetį neregėtos „Žalgirio“ žemumos: pastarąjį kartą tokioje prastoje pozicijoje žalgiriečiai finišavo dar 2008-2009 m. sezone, kai, vadovaujami Gintaro Krapiko, liko vos 23-i tarp 24 dalyvių (dėl tarpusavio taškų santykio aplenkė tik Nansi SLUC ekipą). Tiesa, ir turnyro formatas tuo metu dar buvo visiškai kitoks.

Ar pavyks „Žalgiriui“ šį sezoną pakilti bent iki pirmojo šešioliktuko? Kokių vertingų pamokų jis gali pasisemti kitiems metams? Ko labiausiai trūksta šių metų komandos komplektacijoje? Ir kodėl, net ir praradus šansus žaisti atkrintamosiose, vis tiek reikės kovoti dėl pergalių?

Pokalbis apie tai – naujausioje DELFI laidoje „Krepšinio zona“ su treneriu Tomu Purliu ir komentatoriumi Vaidu Čeponiu.

– Tomai, turbūt jau laikas susitaikyti su tuo, kad „Žalgiris“ šį sezoną bus Eurolygos autsaideris?

– Nežinau, galima svarstyti, ar jis liks paskutinėje vietoje, bet, be abejo, tikimės, kad visgi pakils. Pajutome, kokią įtaką ir svarbą komandai turi M. Grigonis, galintis rungtynių pabaigoje pasiimti iniciatyvą į savo rankas. Kito tokio žaidėjo „Žalgiryje“ kol kas ir neatsirado. Tai yra viena iš tų priežasčių.

Kitas dalykas, kad iki šiol vis dar laukiame kai kurių žaidėjų – pavyzdžiui, kuriančio įžaidėjo. Tiek Thomas Walkupas, tiek ir Lukas Lekavičius netempia komandos paskui save. To lyderio labai trūksta. Taigi tas aštuonetas šiais metais tikrai nesišviečia.

Galbūt reikia pagalvoti apie tai, kad naudinga būtų atsisakyti kelių lietuvių žaidėjų, kurie jau solidaus amžiaus, ir labiau įtraukti jaunimą, pvz., vietoje Artūro Milaknio pabandyti Karolį Lukošiūną, o vietoje Pauliaus Jankūno – Gytį Masiulį. Taip pat atsakingiau rinktis legionierius. Manau, čia yra pamokos kitam sezonui. Ir tos korekcijos kitais metais turėtų būti padarytos.

– Vaidai, ar ir tu iš šio „Žalgirio“ sezono jau nieko doro nebesitiki?

– Iš dalies. „Žalgiris“ tikrai gali pakilti iš paskutinės vietos, nes, aš taip spėju, kad galbūt dabar jau nukris ta įtampa. Vis tiek vilčių patekti į atkrintamąsias jau realiai nebėra, liko tik labai menkos teorinės galimybės. Tai gal pagaliau žaidėjai pradės pataikyti? LKL čempionate jie juk įmeta laisvi.

Manau, kad dabartinėje situacijoje „Žalgirio“ treneriai gerai elgiasi, kad remiasi daugiau komandiniais veiksmais ir daugybe derinių, nes, pritariu Tomui, tikrai nėra lyderio, kuris patrauktų komandą lemiamais momentais. Tokiu atveju komandinis žaidimas kažkiek gelbėja. Gal čia ir yra tam tikra išeitis, kaip sako Šaras, sukandus dantis kantriai dirbti ir laukti, kol ledai pajudės.

– Tomai, jei pritari, kad TOP-8 etapas šį sezoną žalgiriečiams jau nuplaukė, kokia tuomet galutinė vieta būtų padori atsižvelgus į visas aplinkybes?

– Būtų smagu, kad neliktume pačiame gale, o bent 14-i, 13-i ar 12-i. Bet tvarkaraštis labai įtemptas, būna ir dvigubų savaičių, tad kyla klausimas, kada gi treniruotis? Jos praktiškai tik atstatomosios. LKL rungtynės – vis tiek juk ne treniruotės, nors jose ir galima savo taktinius sumanymus pasibandyti.

Jeigu turėtume supergerus žaidėjus kaip „Barcelona“ ar „Anadolu Efes“, kai tereikia kažkiek palaikyti jų sportinę formą ir viskas, tada būtų lengviau. O dabar vis dėlto, kai turime tokius žaidėjus, kurie, galima sakyti, yra prie Eurolygos autsaiderių, reikia labai daug treniruotis tam, kad pakeltum jų lygį iki grandų. Deja, tų treniruočių nėra daug, dėl to tie žaidėjai iš esmės stovi vietoje ir netobulėja.

Plačiai eskaluojama Š. Jasikevičiaus tema. Pats Šarūnas Eurolygos čempionu tapo keturis kartus, iš kurių – net tris su skirtingais treneriais. Manau, kad gal tas trenerio vaidmuo ir jo įtaka šiuolaikiniame krepšinyje kažkiek ir pervertinama. Kad ir kaip ten būtų, žaidžia žaidėjai ir kartais ne tiek svarbu, kas stovi už aikštelės ribų ir rėkauja – ar Š. Jasikevičius, ar Željko Obradovičius, ar koks Petraitis. Reikia tai suprasti.

– Vaidai, ar sutinki, kad šiai dienai ir Šaras yra ne visagalis?

– Tai, kad jis dirba gerai, įrodo sukuriamos progos žaidėjams atakuoti laisviems arba apylaisviams. „Žalgiris“ tokių situacijų susikuria tikrai labai daug, o tai – trenerio nuopelnas.

Bet tas trenerio vaidmuo krepšinyje išties sumažėjęs. Dabar daugiau lemia žaidėjų atletiškumas, individualios savybės, žaidimas vienas prieš vieną ir panašiai. Aišku, už žaidėjų nuteikimą ir jų motyvavimą vis dar atsakingas treneris.

– O ar matai „Žalgirį“ šį sezoną tarp Eurolygos TOP-16 komandų? Tiki, kad per likusį pusę sezono pavyks aplenkti ne tik ALBA?

– Aš gal patylėsiu. Praėjusį sezoną, kai likus šešiems turams „Žalgiris“ buvo 13-oje vietoje, sakiau, kad jam nebėra šansų patekti į atkrintamąsias, o galiausiai juk pateko. Tai nieko nenorėčiau sakyti, bet beveik esu tikras, kad į tą šešioliktuką visgi pakilsime.

– Vaidai, o gal „Žalgiriui“ verta šį sezoną Eurolygoje apšaudyti savo jaunimą ir taip investuoti į ateitį? Tiesa, tada kauniečiai rizikuotų prarasti nemažai pinigų, nes už kiekvieną pergalę reguliariajame sezone gaunami 37 tūkstančiai eurų (užpernai vien iš jų uždirbta net 1,176 mln. eurų, pernai – 625 tūkst., o šiemet – kol kas tik 111 tūkst.).

– Pinigai svarbu. Ne taip ir lengva juos „Žalgiriui“ susirinkti, nes nėra generalinio rėmėjo. Nemaža dalis biudžeto surenkama iš bilietų. Todėl jaunimą gal apšaudyti labiau reikėtų LKL kovose, kur tikrai jis galėtų gauti daugiau žaidimo minučių.

O Eurolygoje reikia siekti iškovoti kuo daugiau pergalių, nes vis pralaimint galima po truputį prarasti ir žiūrovus. Puiku, kad dabar gerbėjai beveik kaskart išperka visus bilietus, net kai jų komanda nuolat patiria nesėkmes.

Laida „Krepšinio zona“ ir V. Čeponio bizūnas Šarui – vaizdo įraše.

Pačios slogiausios „Žalgirio“ serijos Eurolygoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)