Vilniaus „Ryto“ (7-4) krepšininkai ir toliau krenta prieš praėjusio sezono „Betsafe–LKL“ pusfinalio dalyvius. Kiek anksčiau pralaimėję Kauno „Žalgiriui“ ir Klaipėdos „Neptūnui“, šį kartą Dainiaus Adomaičio auklėtiniai iš pirmo rato atkeltose rungtynėse svečių arenoje ketvirtadienį 74:83 (17:23, 15:24, 21:15, 21:21) nusileido ir Panevėžio „Lietkabeliui“ (7-3).
Po šios dvikovos su 7 pergalėmis ir 3 nesėkmėmis panevėžiečiai aplenkė tiek „Rytą“, tiek ir „Neptūną“ bei šoktelėjo į antrąją lentelės poziciją.
Pateikiame „B Tribūnos“ pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“:
„Ką tau reiškia garbė atstovauti sostinės komandai? Toks klausimas kirba rytfanių galvose, o jį norisi užduoti kiekvienam komandos nariui atskirai. Galima juokauti, kad prie „Ryto“ pralaimėjimų esame įpratę, bet vakar buvo kažkas kito. Po katastrofiškai sužaisto antrojo kėlinio ir ypač paskutiniųjų jo minučių jau pradėjome kalbėtis: „Ką darom, kai pralaimėsim?“ Taip taip, kai pralaimėsim, nes jokių „jei“ jau nebebuvo.
Absoliuti gėda kiekvienam, vakar pasirodžiusiam aikštėje su „Ryto“ marškinėliais. Ir kai atrodo, kad po ilgosios pertraukos komanda turėtų grįžti užsivedusi ir pikta, ji toliau beviltiškai slankioja po aikštę. Galbūt kitą kartą praneškite, kai būsite nenusiteikę žaisti? Kai kurie nesupranta, kad žmonės išeina iš savo darbų anksčiau, aukoja vakarus su šeima vien tam, kad savaitės viduryje nusigrūstų į Panevėžį. Ir ką ten pamatytų? Absoliutų pažeminimą?
Spaudos konferencijoje net neužsimenama apie savo fanus, nei vieno sup*** atsiprašau. Nė vieno! Atrodo, kad treneriui toks dalykas kaip fanai net neegzistuoja. Svarbiausia pasiteisinti, surasti kaltų ir pasakyti, kad šitas pralaimėjimas kitoks. Sutinkame, jis kitoks – prieš „Nevėžį“ bent jau turėjome šansą laimėti, o vakar – ne. Gynėme tai ilgai, tikėdamiesi, jog kažkas keisis ar reikia laiko, bet pastaruoju metu viskas tampa aišku.
Blogos emocijos nesitraukia, bet rytoj turėsime visas galimybes jas išlieti palaikydami tuos, kuriems tai svarbu – tuos, tarp kurių nėra jokių žvaigždžių, o yra tik jauni, alkani pergalių ir tyro noro laimėti bičiukai. Tikimės, kad palaikymas šiems jaunuoliams užaugins sparnus ir ateityje galėsime džiaugtis ne po sostinės barus besitrankančia žaidėjų grupe, o komanda su kovingais žaidėjais, kuriems pralaimėjimas silpnesnėms komandoms sukeltų tokias pačias emocijas, kaip ir mums vakar. Rytoj susitinkame ir įkvepiame mūsų jaunąją kartą, nes „Rytas“ nėra tai, ką matėme vakar.“
