Ir visa tai – nepaisant to, kad Kauno komandos biudžetas šiemet paaugo beveik milijonu, o iš pirmų dešimties rungtynių net septynerios buvo žaistos namuose. Bet savos sienos nepadėjo net ir prieš jau minėtą turnyro autsaiderę „Zenit“ (70:82) ar tą pačią Belgrado „Crveną Zvezdą“ (59:61), kuri žalgiriečius paguldė net ir neturėdama trijų svarbių ginklų – Derricko Browno, Stratos Perperoglou bei Jameso Gisto.

Puolime taškus sunkiai gimdantis „Žalgiris“ šį sezoną savo arenoje jau du kartus nepasiekė nė 60 pelnytų taškų ribos – 58:70 prieš Vitorijos „Baskonią“ ir 59:61 prieš „Crveną Zvezdą“, o tritaškius meta ne ką geriau nei Kinijoje nuvylusi Lietuvos rinktinė.

Nenuostabu, kad po tokio slogaus pirmojo sezono trečdalio ir keturių nesėkmių iš eilės Kaune nuspręsta imtis sudėties pokyčių: vietoje aikštėje besiblaškiusio Alexo Perezo įsigytas Eurolygos čempionas K. C. Riversas. Jo debiutas turėtų įvykti jau kitą savaitę, kai žaliai-balti svečiuosis pas Berlyno ALBA, o po to lauks viešnagė pas Maskvos CSKA.

Ar naujas veidas išjudins užklimpusį „Žalgirio“ vežimą? Kodėl jis šiemet taip braška? Kas lemia prastą žalgiriečių puolimą ir vieną po kito patiriamus apmaudžius pralaimėjimus? Ko trūksta šių metų komandos komplektacijoje? Ir kokios tolesnės sezono eigos tikėtis?

Pokalbis apie tai – laidoje „Krepšinio zona“ su treneriu Tomu Purliu.

– Treneri, pradėkime nuo Vaido Čeponio mėgstamo klausimo: kodėl „Žalgirio“ žaidėjai nepataiko metimų būdami visiškai laisvi?

– Mano manymu, viena iš priežasčių yra per didelis žaidėjų įsitempimas ir trenerių bei visuomenenės spaudimas, kad jie privalo laimėti. Tai sukelia stresą. Iš žaidėjų kūno kalbos matyti, kad jie ne mėgaujasi krepšiniu, o jaučia didžiulę įtampą. Galbūt Š. Jasikevičiui reikėtų pasistengti padėti jiems labiau atsipalaiduoti, o ne didinti tą įtampą. Pažiūrėkite į kitas komandas, ypač ispanų, su kokiu malonumu jos žaidžia, o mes taip tikrai neatrodome.

– „Žalgiris“ šią savaitę buvo laikomas favoritu nugalėti tiek Atėnų „Panathinaikos“, tiek „Crveną Zvezdą“, bet neišpešė net vienos pergalės. Ko, tavo manymu, pritrūko?

– Silpnų varžovų šioje Eurolygoje nėra. Norėdami laimėti mes turime sužaisti ne vidutiniškas, o geras rungtynes. Nesame tiek geri, kiek kokia „Barcelona“, pas kurią Brandonas Daviesas gali būti minusinis, bet jų komanda vis tiek laimėti. Mes tų rezervų neturime daug. Jeigu mūsų lyderiai, pavyzdžiui, Marius Grigonis pataiko tik 1 iš 10 tritaškių, o Artūras Milaknis 3 iš 13, mes kitų rezervų šiuo metu nelabai ir turime. Turi būti geras pataikymas ir susiklausymas, tada ateis ir pergalės. Matėme, kad trūko labai labai nedaug.

– Žalgiriečiai po 10 turų pergalėmis lenkia vieintelę „Zenit“ ekipą ir beldžiasi į Eurolygos lentelės dugną, bet, kita vertus, juos nuo aštuntos vietos skiria tik trys pergalės. Dabartinėje situacijoje įžvelgi daugiau pozityvo ar negatyvo?

– Pozityvo visą laiką galima įžvelgti. Vien jau dėl to, kad yra džiugių žinių dėl naujoko, gal jis įneš kažkiek šviežumo, nes jo tikrai reikia. Tiek Lukas Lekavičius, tiek Thomas Walkupas yra geri žaidėjai, bet Eurolygoje kartais trūksta tokio žmogaus, kuris daugiau improvizuotų ir sukurtų daugiau gerų situacijų kitiems. Matėme, ką Nickas Calathesas išdarinėjo prieš „Žalgirį“.

– Š. Jasikevičius spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad komandoje nebėra B. Davieso ar Leo Westermanno, todėl reikia, jog atsirastų nauji lyderiai, kurie vestų kauniečius į priekį. Ar galima sakyti, kad šis „Žalgiris“ pagal sudėtį yra galbūt silpniausias per pastaruosius trejus metus?

– Gal kažkiek po krepšiu trūksta centimetrų, tikro centro. Zachas LeDay'us, nors ir fiziškai stiprus, yra 202 cm ūgio ir dėl to kyla problemų po krepšiu, kai varžovai turi aukštesnį žaidėją, tai brangiai mums kainuoja.

Kita didelė problema – tritaškiai metimai. Jeigu nepataikytų vienas žaidėjas, tai galima būtų suprasti ir pateisinti, bet kai užsikrečia visi snaiperiai, laimėti labai sunku. To vieno-kito taiklaus metimo mums vis ir pritrūksta.

– Bet vilčių būti TOP-8 šį sezoną dar nelaidojame?

– Tas viltis laidoti būti labai juokinga prisiminus praėjusį sezoną, kai jau visi galvojome, kad beliko žaisti tik dėl garbės ir žiūrovų (šypsosi). Tai apie laidojimą jokių kalbų dar negali būti. Tuo labiau, kad yra komandų, turiu omenyje Stambulo „Fenerbahčę“, kurioms taip pat blogai kaip ir mums.

Reikia suprasti, kad sezonas ilgas ir mes per tris-keturis turus vėl galime pakilti iki aštuoneto ir būti apimti euforijos. Taip kad čia dar nieko nėra prarasta.

Mes juk nepralaimime dideliais skirtumais, todėl negalime sakyti, kad „Žalgiris“ yra beviltiškas ir nebegali kilti. Gal ir kažkiek sėkmės kol kas trūksta. Bet šioje Eurolygoje niekas pergalių nedalina už praeities nuopelnus ir kiekvieną kartą viską reikia įrodinėti iš naujo.

Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.

Visų „Žalgirio“ žaidėjų +/- rodikliai po 10 turų:

Thomas Walkupas +32
Marius Grigonis +21
Edgaras Ulanovas +16
Paulius Jankūnas -4
Karolis Lukošiūnas -5
Kerras Kriisa -5
Rokas Jokubaitis -6
Jockas Landale'as -8
Zachas LeDay'us -10
Martinas Gebenas -12
Artūras Milaknis -20
Nigelis Hayesas -21
Lukas Lekavičius -26
Alexas Perezas -37