Skirtingai nei 2016-aisiais, kai Dainius Adomaitis sulaukė 10, o Rimas Kurtinaitis – 3 balsų, šį kartą didesnio pasirinkimo, o tuo pačiu ir intrigos nebuvo. Už Antaną Sireiką balsavo tik pats jo kandidatūrą iškėlęs Vydas Gedvilas.

Šįsyk LKF prezidento Arvydo Sabonio valiai pakluso ir LKL galva Remigijus Milašius, ankstesniuose rinkimuose buvęs vienas iš nedaugelio, kuris palaikė R. Kurtinaitį.

„Posėdis buvo tikrai išskirtinis. Per savo laiką, kiek esu Vykdomajame, nepamenu, kad kada nors būtų buvusi tokia rimtis. Visi buvome susikaupę ir supratome, dėl ko mes susirinkome. Įvyko netradicinis dalykas, nes atsistatydinus D. Adomaičiui susidarė pato situacija ir laiko neliko.

Nebebuvo galima atidėti trenerio paieškų, sprendimas buvo tik vienas. Praktiškai Lietuvos rinktinės vairą perėmė susitelkęs Kauno „Žalgirio“ štabas. Darius paskirtas vyriausiuoju treneriu, o šalia jo dirbs Tomas Masiulis, galbūt ir Evaldas Beržininkaitis. Šis momentas labai svarbus. A. Sabonis dėl to ir padėkojo“, – rinkimų užkulisius praskleidė R. Milašius.

Ar D. Maskoliūnas nebuvo įmestas į ugnį? Kiek šansų, kad FIBA olimpinis atrankos turnyras vyks Kaune? Ką reikią daryti, kad Lietuvos rinktinės stratego pareigos vėl būtų prestižinės? Kaip LKF vertina D. Adomaičio darbą ir netikėtą pasitraukimą nebaigus ciklo? Ir ar LKL prezidentas galėtų tapti paskutinius kadencijos metus einančio A. Sabonio įpėdiniu?

Pokalbis apie tai – naujausioje DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su pačiu R. Milašiumi ir treneriu Tomu Purliu.

– Remigijau, D. Maskoliūnui atiteko itin karštą kėdė ir iškart milžiniškas iššūkis – prasibrauti su rinktine į Tokijo olimpiadą. Kaip manote, ar nesudegtų jo karjera, jei lietuviams nepasisektų?

– Žmogus žino, kur eina ir ko nori. Pats Darius sakė, kad kiekvieno trenerio svajonė vadovauti rinktinei ir kad tai yra didelė garbė. O karšta ar nekaršta kėdė, apie tai dabar nereikia galvoti, nes vis tiek vieną kartą ateina pradžia, o kažkada ateina ir galas. Tai – normalu, čia juk krepšinis.

Ačiū Dariui, kad jis sutiko. Mes tikrai turime didžiules galimybes patekti į Tokiją. D. Maskoliūnas šiandien neturi teisės nuvilti Lietuvos. Jo galvoje dabar skamba tik vienas žodis ir vienas tikslas – „olimpiada“.

– Viena iš idėjų Lietuvai yra iki 2025 metų padaryti prestižine mokytojo profesiją. O kaip sugrąžinti šalies krepšinio rinktinės stratego profesijos prestižą, kad į šį postą vėl veržtųsi patys garsiausi ir daugiausiai pasiekę mūsų specialistai?

– Įdomus klausimas. Žinote situaciją tarp Eurolygos ir FIBA, kuri ir sudaro dideles problemas pakviesti garsius trenerius į rinktinę. Bet gal ir gerai? Taip mes auginame naujus garsius trenerius. Kitaip juos užgožtų vyresni treneriai ir ta kartų kaita būtų sudėtinga. Lietuvoje – pilna jaunų, gabių trenerių ir mes turime jiems atverti vartus.

– Remigijau, prieš trejus metus jūs analogiškuose rinkimuose balsavote ne už D. Adomaitį, o už R. Kurtinatį. Ar dabar, retrospektyviai žiūrint, manote, kad tada buvote teisus? Ir kaip vertinate tas dvi devintas vietas, kurias užėmė Dainiaus rinktinės?

– Devinta vieta yra nepatenkinama. Dainius, suprasdamas, kad rezultato nėra ir jis neįvykdė tikslo, nors jam buvo suteiktas antras šansas, metė savo darbą pakeliui, nors jam buvo keliama užduotis išvesti rinktinę į olimpines žaidynes. Vis dar manau, kad jis gal pasidavė emocijoms. Kita vertus, čia jau ne federacija neatleidžia už rezultatus, o Lietuvos tauta. Bet ji galėjo tęsti tą olimpinį ciklą iki galo.

– A. Saboniui liko apie dešimt mėnesių iki antrosios LKF prezidento kadencijos pabaigos. Remigijau, esate įvardijamas kaip vienas iš realesnių pretendentų tapti Sabo įpėdiniu ir jį pakeisti šiame poste. Ar pats svarstote tokią galimybę?

– Visų pirma, kodėl aš ten turiu eiti? LKL prezidento postas irgi yra atsakingas, mūsų net biudžetai yra panašūs su LKF. Čia – vienas dalykas. Kitas – kad tas darbas grynai biudžetinis kažkuria prasme, nes reikia dirbti su vaikais, mergaitėmis, berniukais, moterimis, vyrais. Ten einant reikia turėti ir kažkiek politinio užnugario.

Labai svarbus ir agentų klausimas, kuris yra pradėtas, bet dar nesutvarkytas iki galo. Taip pat – trenerių atlyginimai, infrastruktūra, sporto mokyklų padėtis. Čia irgi politiniai sprendimai, turi būti parengtas strateginis planas.

Viską sudėjus į bendrą kontekstą, tai yra didžiulis didžiulis darbas. Aš esu tas žmogus, kuris tik užsidėti generolo antpečius ir sėdėti negali.

Šiandien tai pasakysiu turbūt pirmą kartą: jeigu to norės visa krepšinio visuomenė ir visi susitars, aš labai labai rimtai pagalvočiau. O taip eiti atskirai ten kovoti dėl tos vietos aš nematau prasmės, man to nereikia. Man užtenka to, ką aš padariau, ką turiu ir kuo aš džiaugiuosi. Bet jeigu reikės kažkokio vienijančio kandidato, aš galėčiau juo būti.

Visas išsamus pokalbis – laidos vaizdo įraše.

View this post on Instagram

Darius Maskoliūnas - naujasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris. Sveikiname! #mesuzlietuva
A post shared by Lietuvos krepšinio federacija (@krepsinionamai) on Nov 12, 2019 at 2:24am PST