Lietuvos čempionai dėl krūvio Eurolygoje jau seniai siekia sumažinti rungtynių skaičių vietiniame fronte, ir „Nevėžio“ finansinės problemos tam – puiki proga.

Tačiau trečiadienį „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas vėl liko be bendraminčių: visi kiti LKL klubai ir lygos administracija pasisakė už dešimties ekipų turnyro išsaugojimą.

LKL suteikė paskutines dvi dienas „Nevėžiui“ sudurti galą su galu, tačiau dabar kamuolys – jau nebe kėdainiečių rankose.

Į LKL kviečiama „Sintek-Jonava“ ekipa. Pastaroji praėjusiame Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezone suklupo jau ketvirtfinalyje, bet domina LKL dėl naujos arenos Jonavoje ir finansinio potencialo.

Tiesa, pernai „Sintek-Jonavos“ vadovai atmetė galimybę keltis į LKL komerciniu principu, nes 400 tūkst. eurų vienkartinis mokestis jiems pasirodė gerokai per didelis.

LKL generalinio direktoriaus Romualdo Brazausko teigimu, atsižvelgiant į susiklosčiusią „neeilinę“ situaciją, dabar mokestį sutarta sumažinti, bet konkrečių skaičių jis neatskleidė.

„Kol kas yra du kandidatai į vietą LKL. Valdyba pateikė pasiūlymą Jonavos komandai, jie turi apsispręsti rytoj. Jeigu atsisakys, tuomet šansą turės „Nevėžis“. Jis turi įvykdyti reikalavimus iki penktadienio, 15 val. O jei atkristų abu šie variantai, trečias būtų devynios komandos“, – sakė R. Brazauskas.

Paklaustas, kodėl dauguma komandų ir lygos vadovybė atkakliai pageidauja dešimtos ekipos turnyre, R. Brazauskas teigė, jog visi nori žaisti bent kartą į savaitę.

„Komandoms reikia rungtynių, jos negali egzistuoti, jei žaidžiama net ne kas savaitę. Atėmus vieną klubą, visi kiti neteks ketverių rungtynių reguliariajame sezone.

Susumavus tai reiškia, jog ištisą mėnesį jie neturės rungtynių. Europoje žaidžiantiems klubams tai nelabai atsilieptų, bet kitiems – aktualu“, – kalbėjo vienas LKL vadovų, užsiminęs, jog nepavykus išlaikyti dešimtos komandos būtų svarstoma apie Karaliaus Mindaugo taurės varžybų formato pakeitimus.

Praėjusį mėnesį LKL valdyba įpareigojo „Nevėžį“ iki rugpjūčio 15 d. pateikti trūkstamus finansinius dokumentus, bet klubas to nepadarė, tik paprašė pratęsti terminą.

Kėdainių ekipa nuolat skęsdavo skolose, kurios galiausiai viršijo pusę milijono eurų. Pagalbos „Nevėžio“ atstovai eilinį kartą ieškojo savivaldybėje, tačiau šįsyk pastaroji atsisakė biudžeto pinigais papildomai dengti krepšinio komandos įsiskolinimus.

Kėdainių "Nevėžis"
Foto: DELFI / Justinas Auškelis

Liepą ekipą kontroliuojančios viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ direktoriumi tapo krepšinio treneris Mindaugas Arlauskas, o sporto direktoriaus pareigas užėmė žinomas agentas Virginijus Bulotas.

Nauji vadovai tikino turintys neįvardijamų investuotojų užnugarį, tačiau niekaip nesusitariantys su senaisiais klubo dalininkais dėl pasidalijimo įtaka.

„Turime žinių, kad derybos Kėdainiuose tarp senų dalininkų ir naujų investuotojų pasistūmėjo į priekį, jie dar turi šansą“, – pažymėjo R. Brazauskas.

Kas yra minėti „investuotojai“, kurių korta mosuoja „Nevėžis“, jis teigė žinantis, bet įvardinti atsisakė.

Registrų centro duomenimis, klubo dalininkais tebėra Kėdainių verslininkai Romanas Seliava, Egidijus Kriščiūnas, Vygandas Valiukevičius, Dainius Jačunskas ir Paulius Staliorius.

„Nevėžis“ debiutavo LKL 2002 metais. Geriausias klubo pasiekimas užfiksuotas 2005–2006 m. sezone, kai Gintaro Leonavičiaus treniruojama komanda iškovojo ketvirtą vietą. Per pastaruosius 10 sezonų „Nevėžis“ reguliariajame sezone nė karto nepakilo aukščiau 7 pozicijos.