Skolinimosi limitas, kurį galima apeiti

Titulinį praėjusio sezono rėmėją „Skycop“ praradęs Prienų klubas noriai remiasi į platesnį petį, kurį jiems pasiūlė „Žalgiris“.

Pirmoji kregždė, atplasnojusi iš Kauno, buvo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančią jaunųjų žalgiriečių komandą treniravęs Mantas Šernius.

36-erių specialistas vyriausiojo trenerio poste pakeitė Virginijų Šeškų, kuris Prienų krepšinyje iki šiol buvo alfa ir omega.

Ir tai geriausiai iliustruoja, kokių dar permainų galima tikėtis miestelyje prie Nemuno kilpos.

Į „Žalgirio“ duris beldžiantys krepšininkai žaidžia ne tik NKL: praėjusį sezoną kitoms LKL komandoms buvo skolinami Martinas Gebenas, Paulius Valinskas, Gytis Masiulis, Matas Jogėla, Martynas Varnas, Vitalijus Kozys, užsienyje „stažavosi“ Donatas Sabeckis, Arnas Velička.

„Žingsnis iš NKL tiesiai į Eurolygą – pernelyg platus, pirma reikia apsišaudyti vyrų krepšinyje. Bet „Žalgiryje“ jaunuoliams negalėtume skirti pakankamai žaidimo laiko, todėl neišvengiamai reikia juos skolinti.

Tai darydami mes žiūrime, kad žaidėjas naujoje ekipoje gautų minučių, patirties, jaustųsi patogiai. O dar geriau būtų, jei visi augtų vienoje komandoje, toje pačioje „Žalgirio“ sistemoje, toks ir būtų mūsų tikslas“, – mintį suburti sutartis su klubu turinčius „atliekamus“ krepšininkus į vieną gretą praėjusį vasarį duodamas interviu Krepšinis.lt pirmąkart iškėlė „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas.

Vis dėlto LKL nusiteikusi riboti dviejų čempionato dalyvių tarpusavio priklausomybę.

„Viena komanda negali skolinti kitai daugiau nei tris žaidėjus. Tai – naujas ir griežtas apribojimas. Ne paslaptis, kad „Žalgiris“ yra monstras, kuris skolina daug žaidėjų. Prienuose jų negalės būti daugiau kaip trys, kad nedarytų įtakos rezultatams.

Koks bus klubų tarpusavio bendradarbiavimas – jų reikalas. Žinau tik tai, kad Prienų savivaldybė skyrė pinigų savam klubui, o ne „Žalgirio“ valdomai komandai, kaip dabar vaizduojama“, – po pirmadienį vykusio LKL valdybos posėdžio sakė R. Milašius.

Remigijus Milašius

Tiesa, „Žalgirio“ sistemai iki šiol priklausiusių krepšininkų kitą sezoną pradėti Prienuose gali ir daugiau nei trys.

„Įmanomas toks variantas, kad ligšiolinis žalgirietis pasirašys naują sutartį su Prienų klubu ir taps visateisiu jo atstovu – tuomet tai jau nebebus skolinimas. Toks variantas yra galimas, apie tai šiandien kalbėjome.

Patys žinote, kad ir Vilniaus „Rytas“ turi žaidėjų perteklių. Jiems būtina žaisti, o ir apskritai krepšininkų Lietuvoje nėra per daug – per kelis metus nauji neužauga. Manau, skolinimas būtų impulsas ir žaidėjams, ir komandoms“, – prieš krepšininkų nuomą apskritai nėra nusistatęs LKL prezidentas.

Dviem Eurolygos klubams Lietuvoje būtų sunku išsitekti

„Žalgiriui“ platesnio krepšininkų pasirinkimo prireiks dėl toliau augančio rungtynių skaičiaus.

Jį padidino Eurolyga, išsiplėtusi nuo 16 iki 18 dalyvių. Ir tai dar gali būti ne pabaiga.

Praėjusią savaitę Jordi Bertomeu vadovaujama lyga nutraukė paskutinius realius saitus su nacionaliniais žemyno čempionatais. Nuo 2020-2021 metų sezono Vokietijos, Ispanijos, VTB Vieningosios lygos ir Adrijos pirmenybių nugalėtojams nebebus skiriamos vietos prestižiniame Europos turnyre.

Vietoje to kelialapis pažadėtas Europos taurės varžybų finalininkams, net tris komandas pasirinks pati Eurolygos vadovybė, išdalindama vardinius kvietimus.

Krepšinio kuluarams dūzgiant, jog pastaruosius Eurolyga tiesiog parduoda, pasirinkdama didžiausią vienkartinį mokestį pajėgiančius pasiūlyti klubus, už tokio sprendimo kyšo pasipelnymo motyvas.

Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB) pareiškė prieštaraujanti naujajam modeliui, kuriam esą akivaizdžiai trūksta sportinio principo.

„Norime pabrėžti griežtai nepritariantys šiam Eurolygos žingsniui. Būtina išsaugoti tokią per daugelį metų susiformavusią sporto ekosistemą, kuomet atranka į europinius turnyrus vykdoma per nacionalines pirmenybes. Ją pakeisiančios vardinių kvietimų dalybos yra savavališkos“, – piktai reagavo ir Ispanijos ACB lyga.

Spaudos konferencija su Jordi Bertomeu
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

R. Milašius taip pat Eurolygos kaitą vertina neigiamai. Bet Krepšinis.lt paklaustas apie permainas, LKL prezidentas kritikavo tik dalyvių skaičiaus augimą – galbūt dėl to, jog Lietuvos čempionate ir anksčiau nebuvo tiesioginio tramplino į stipriausią žemyno turnyrą.

„Manau, optimalus dalyvių kiekis Eurolygai buvo 16 komandų. 18 – dar ne kritinis skaičius, bet grafikas jau bus labai intensyvus. Tačiau jei ateityje, kaip kalbama, prisijungs dar du klubai, neįsivaizduoju, kaip reikės sudėlioti tvarkaraščius.

Jeigu lyga nėra uždara, ji turi kalbėtis su kitais, o ne primesti visiems formatą. Bet Eurolyga yra privati kompanija, turinti savo interesų. Tai yra biznis. Jų idėjas turbūt diktuoja rėmėjai, kurie duoda pagrindinius pinigus, kuriems reikia daugiau komandų, rungtynių.

Atvirai kalbant, kažin, ar dar kuri nors mūsų komanda galėtų ten sudalyvauti. Nebent „Rytas“ pakeistų biudžetą. Be 10 mln. eurų ten nelabai būtų ką veikti. O mes esame maža valstybė, neturime galimybių išlaikyti daug brangių klubų“, – samprotavo LKL vadovas.

Beje, jis pats taip pat neatsisako plėtros vizijos.

R. Milašius ne kartą yra minėjęs, jog ateityje aukščiausiame divizione norėtų matyti 12 komandų. Galimų naujokų LKL prezidentas pirmiausia teigia laukiantis iš Mažeikų, kur dėl teisinių procedūrų neprasidėjusios įstrigo naujos salės statybos, ir Jonavos, jau turinčios ir salę, ir sportiniu principu pakilti į LKL siekiančią ekipą.

LKL išsiplėtus rungtynių reguliariajame sezone sumažėtų, kadangi jis vyktų trimis ratais vietoje dabar žaidžiamų keturių. Dėl to vienai komandai tektų nebe 36, o 33 mačai. To labiausiai pageidauja didelį krūvį tarptautinėje arenoje patiriantis „Žalgiris“.