Pirmadienio LKL valdybos posėdžio metu lygos licencijos suteiktos visoms dešimčiai ekipų, kurios varžėsi pirmenybėse praėjusiame sezone.

„Nevėžis“, kuris dar neseniai kėlė klausimą dėl tolesnio egzistavimo, tik įpareigotas iki rugpjūčio 15 d. pateikti trūkstamus finansinius dokumentus.

183 tūkst. eurų šiemet iš Kėdainių rajono savivaldybės jau gavęs „Nevėžis“ praėjusį mėnesį paprašė dar 200 tūkst. eurų skoloms dengti.

Vien Valstybinei mokesčių inspekcijai klubas skolingas 48 tūkst. eurų, o bendri jo įsiskolinimai yra bent trigubai didesni.

Savivaldybė, pernai krepšinio komandos gelbėjimui skyrusi 330 tūkst. eurų, vėl papildomai finansuoti „Nevėžį“ atsisakė.

Viešai dėl nevykdomų pažadų „Nevėžį“ sukritikavęs R. Milašius tuomet tvirtino esąs pasiruošęs griežtiems sprendimams, bet vietoje jų pirmadienį kėdainiečiai sulaukė naujos porcijos išlygų, kurios būdavo taikomos ir anksčiau, bet sutvarkyti pašlijusių piniginių reikalų nepadėjo.

LKL valdybos sprendimą R. Milašius motyvavo permainomis klubo vadovybėje: praėjusią savaitę pranešta, jog nauju ekipą kontroliuojančios viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ direktoriumi tapo krepšinio treneris Mindaugas Arlauskas, o sporto direktoriaus pareigas eis žinomas agentas Virginijus Bulotas.

„Licenciją išdavėme, kad netrukdytume formuoti komandos. Resursų yra, tikiu, kad „Nevėžis“ atgims ir bus nebloga komanda.

Ne vien Kėdainių, bet ir kai kurie kiti, taip pat ir didieji klubai turi laikinų įsiskolinimų. Bet tai – natūralus procesas. Svarbiausia, kad matoma naujoji „Nevėžio“ vizija, ji yra ketveriems metams. Kėdainiai turi vieną geriausių infrastruktūrų, gražus miestelis. Viena, ko trūko, tai vadybos: nebuvo nei rinkdodaros, nei komunikacijos“, – pirmadienį kalbėjo LKL vadovas.

Bet Kėdainių klubui ir prieš tai buvo įprasta per sezoną pakeisti kelis direktorius – prastai finansinei situacijai kosmetinės permainos jokios įtakos neturėdavo.

Be to, klubas iki šiol nenutraukė ryšių su buvusios „Nevėžio“ direktorės Ingridos Marijošienės vadovaujamu labdaros ir paramos fondu „Krepšinio angelai“, nuo kurio LKL reikalavo atsiriboti dar prieš praėjusio sezono pradžią. Per šį fondą buvo atliekamos klubo finansinės operacijos, o tokia struktūra kritikuota kaip neskaidri.

Kaip Krepšinis.lt teigė I. Marijošienė, fondas „Krepšinio angelai“ yra atskira organizacija, užsiimanti socialiniais projektais ir „niekaip juridiškai nesusijusi“ su „Nevėžiu“. Tačiau paramos sutartis, sudaryta tarp fondo ir klubo, nėra nutraukta.

Ar R. Milašius nesibaimina, kad vėl patikėjęs vizijomis po metų dar kartą skųsis buvęs apgautas?

„Ne. Dabar aiškiai surašyta, ką klubui reikia padaryti, antraip jam nebus suteikta galimybė dalyvauti LKL. O jeigu bandys manipuliuoti – mes bet kada galime licenciją anuliuoti, net ir sezono metu galime išmesti iš lygos.

Jei būtų konkurencija dėl vietos LKL, man tokių klausimų užduoti nė nereikėtų. Lygai reikalingas tam tikras skaičius komandų, žiūrint į ateitį, matau galimybių dvylikai klubų.

Galėtume žaisti ir devyniese, bet yra istorija, žmogiški dalykai. Nubraukti, išmesti – lengviausia, mano metodika – ieškoti kompromiso. Neatėjau kirsti galvų, noriu kalbėtis, o ne vien tik drausti, bausti. Nenoriu, kad nutiktų kaip Pirėjo „Olympiakos“ (atsisakęs žaisti čempionato rungtynes Graikijos superklubas buvo ištremtas į žemesnę lygą – Krepšinis.lt). Taip būna, kai žmonės tarpusavyje nesikalba, o tik mosuoja taisyklių punktais. Noriu, kad Lietuvos krepšinyje būtų taika ir jo lygis augtų“, – dėstė R. Milašius.

LKL posėdyje bendru 12 valdybos narių sutarimu licencijos taip pat išduotos Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Ryto“, Klaipėdos „Neptūno“, Panevėžio „Lietkabelio“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, Utenos „Juventus“, „Prienų“, Alytaus „Dzūkijos“ ir „Šiaulių“ klubams.