„Nevėžis“ glumina ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vadovybę. LKL prezidentas Remigijus Milašius neslepia, kad praėjusiais metais Kėdainių krepšinio klubas jį patį apgavo, tad šiemet gali nebegauti licencijos ir iškristi iš LKL.
Tačiau nepaisant visko, „Nevėžiui“ suteiktas paskutinis šansas – iki liepos viduryje vyksiančio licencijavimo Kėdainių krepšinio klubas turi įgyvendinti tiek LKL, tiek ir Kėdainių rajono savivaldybės keliamus pagrįstus reikalavimus: padengti bemaž 48 tūkst. eurų įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir panaikinti labdaros ir paramos fondą „Krepšinio angelai“, per kurį galimai neskaidriai finansuojama komanda.
Taip pat akcentuojama, kad šiam klubui turėtų vadovauti kompetentingas žmogus, išmanantis marketingo, komunikacijos bei vadybos principus.
Nepatenkinus vieno prašymo, parašė kitą
Tai, kad „Nevėžiui“ eilinį kartą trūksta pinigų, nors savivaldybė kovo pabaigoje jam pervedė 183 tūkst. eurų, naujieji rajono vadovai sužinojo vos pradėję dirbti.
Praėjus tik mėnesiui po valdžios pasikeitimo, naująjį rajono merą Valentiną Tamulį pasiekė labdaros ir paramos fondo „Krepšinio angelai“ vadovės Ingridos Marijošienės prašymas krepšinio klubui „Nevėžis“ papildomai skirti dar 200 tūkst. eurų.
Atsisakius tenkinti šį prašymą, I. Marijošienė pateikė dar vieną prašymą su tos pačios sumos reikalavimu. Tik jau ne nuo „Krepšinio angelų“, o nuo viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“.
Dėl šio prašymo penktadienį Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko rajono vadovų ir „Veržliojo Nevėžio“ dalininkų bei jiems atstovaujančios I. Marijošienės susitikimas, į kurį atvyko ir LKL prezidentas R. Milašius.
Perspektyvos – miglotos
I. Marijošienė sakė susitikimą su rajono vadovais ir LKL prezidentu inicijavusi tam, kad būtų išsiaiškintos krepšinio komandos „Nevėžis“ perspektyvos.
Leista suprasti, jog siekiama, kad rajono vadovai įvardintų, ar Kėdainiams reikalinga krepšinio komanda.
Kitaip tariant, norėta išsiaiškinti, ar savivaldybė ir toliau sutiks būti melžiama karve, kuri ne tik didžiąja dalimi, bet ir praktiškai kone viena pati ir toliau išlaikys krepšinio komandą.
Prie sienos remiamas rajono vadovas V. Tamulis paaiškino, kad ne rajono savivaldybė, o pats krepšinio klubas turi įvardinti, kokios yra jo perspektyvos ir kokia yra strategija, kurios net ir daugybę metų iš savivaldybės solidžią paramą gaunantis klubas iki šiol taip ir nesugebėjo nusimatyti.
V. Tamulis stebėjosi ir tuo, kad pinigų siekiantis gauti privatus krepšinio klubas į savivaldybę kreipiasi ultimatumo tonu, o nepatenkinus prašymo, net grasina teisinėmis pasekmėmis ir nedviprasmiškai atsakomybę bando suversti rajono valdžiai – esą jei ši neskirs papildomų 200 tūkst. eurų, klubas bankrutuos, o rajono vadovai neva liks kalti, kad Kėdainiai nebeturės savo krepšinio komandos.
V. Tamulis aiškiai įvardijo, kad Kėdainiai nori ir siekia turėti savo krepšinio komandą, tačiau pabrėžė, kad savivaldybė, kuri jau šiemet krepšinio klubui skyrė 183 tūkst. eurų, reikalaus, kad klubas atsiskaitytų už gautus pinigus, pradėtų realiai dirbti, susirastų daugiau rėmėjų, padengtų likusias senas skolas ir panaikintų labdaros ir paramos fondą „Krepšinio angelai“ tam, kad klubo finansavimas išties daugiau nekeltų jokių dvejonių.
LKL prezidentas sakosi esąs apgautas
Tokiems krepšinio klubui keliamiems V. Tamulio reikalavimams visiškai pritarė ir LKL prezidentas R. Milašius.
Jis patikino, kad LKL dar pernai reikalavo, jog klubui „Veržlusis Nevėžis“, turinčiam „Nevėžio“ krepšinio komandą, būtų nutrauktas bet koks finansavimas per labdaros ir paramos fondą „Krepšinio angelai“.
Praėjusią vasarą „Nevėžiui“ LKL licencija buvo išduota tik su ta sąlyga, kad iki rugsėjo 1 dienos (praeitų metų) bus išspręstas šis klausimas.
„Tačiau „Nevėžis“ realiai mane apgavo. Fondas, per kurį ir toliau buvo daromi mokėjimai, ne tik nebuvo panaikintas iki praėjusių metų rugsėjo 1 dienos, bet ir iki šiol egzistuoja.
Pabrėžiu, kad LKL nuostata yra griežta – negali būti dviejų įmonių. Negali būti taip, kad klubas priklauso vienai įmonei, o finansavimą gauna per kitą įmonę. Visas finansavimas turi būti skaidrus. Dėl to visa krepšinio bendruomenė atrodo kvailai.
Jokių pinigų į „Krepšinio angelus“ daugiau negalima pervesti. Dėl šio klausimo esu kategoriškas. Ir nesvarbu, ar tai verslo pinigai, ar savivaldybės – jie visi turi būti kontroliuojami ir matomi.
Artimiausiu metu, liepos viduryje, vėl vyks krepšinio klubų licencijavimas, todėl, jei taip bus ir toliau, Kėdainių „Nevėžiui“ licencija nebus išduota. Antrą kartą šis klubas manęs neapgaus“, – sakė LKL prezidentas R. Milašius.
Su klubo savivale nesitaikstys
R. Milašius pabrėžė, kad LKL nebesitaikstys su tuo, kad „Nevėžis“ nesilaiko lygos taisyklių ir nepaiso reikalavimų, nesugeba pateikti finansinių ataskaitų.
„Šiandien šis klubas yra neveiksnus. Jame nėra nei marketingo, nei komunikacijos, nei kitokių principų. Jau ne kartą esu sakęs, kad nesuprantu, kas tą klubą valdo.
Aš nežinau, su kuo ten kalbėti, nesuprantu, kas jam atstovauja. Pas jus kiekvieną dieną pasikeitimai – direktorius tai Petrauskas, tai Ivanauskas, tai Avižius – nesuprasi, kas ten yra. Klubo dalininkai turi suprasti, kad reikia paskirti normalų vadovą, kuris mokėtų jam pavestą darbą padaryti. O jei neišeina to padaryti, pasakykit ir baigiam tą cirką. Kiekvieną kartą kai ateina licencijavimas, pradeda lįsti šio klubo skolos“, – sakė R. Milašius.
Kitų rėmėjų neįvardino
Nors savivaldybė pernai „Nevėžiui“ skyrė net 330 tūkst. eurų, kad jis padengtų savo įsiskolinimus, vis tik dalis skolų taip ir liko neapmokėtos.
Valstybinei mokesčių inspekcijai krepšinio klubas liko skolingas apie 48 tūkst. eurų, o kokie kiti skolininkai rikiuojasi eilėje, neįvardija. Kiek ir kam realiai klubas yra skolingas, nežino nei savivaldybė, nei LKL.
„Jei skirtume klubui papildomai prašomus pinigus, kiek laiko jie pabūtų sąskaitoje? Dieną, dvi ir iš karto būtų nurašyti? Štai neseniai pas mane buvo atėjusi viena gyventoja ir klausė, ar žinome, kad „Nevėžis“ jai už krepšininkų apgyvendinimą skolingas 2 tūkst. eurų? Ar žinome tai, kad kitas skolininkas per teismą sieks prisiteisti 20 tūkst. eurų? O kiek iš viso yra tokių skolininkų?
Realiai mes nieko nežinome, nes klubas mums nepateikia informacijos apie savo kreditorius. Kaip nepateikia ir tos informacijos, kas yra kiti klubo rėmėjai. Kaip galime skirti tokiam klubui visų žmonių uždirbtus pinigus, kai net nežinome, kaip jie iš tikrųjų bus panaudoti. Iki šiol nesuprantu, iš ko šis klubas gyvena, jei per mėnesį, o gal ir greičiau išleidęs savivaldybės šiemet skirtus 183 tūkst. eurų, jau prašo vėl naujos injekcijos – 200 tūkst. eurų. Kodėl neįvardijama, kiek pinigų surinkta iš kitų rėmėjų?“ – klausė V. Tamulis.
I. Marijošienė atsakė, kad iš kitų rėmėjų surinkta 240 tūkst. eurų, tačiau kas yra tie rėmėjai, nutylėjo.
„Aš galiu pasakyti, kad buvo surinkta 300 tūkst. eurų. Ir jūs manimi patikėsit?“ – perklausė V. Tamulis.
„O tai kaip jums atrodo, iš ko klubas iki gegužės mėnesio gyveno?“ – arogancijos nestokojo I. Marijošienė.
„Tai mums ir įdomu, iš ko klubas gyveno. Mes ir bandome išsiaiškinti, ar yra kitų rėmėjų, be savivaldybės“, – atkirto V. Tamulis, leisdamas suprasti, jog mano, kad klubas pernai galimai gyveno iš savivaldybės skirtų 330 tūkst. eurų.
Pinigai – kaip į kiaurą maišą
Vicemeras Paulius Aukštikalnis sako manąs, kad krepšinio klubo apetitas savivaldybės pinigams kasmet auga ir nėra jokių jį pateisinančių argumentų. Kiek pinigų krepšiniui beduosi, vis tiek jų per mažai – visi jie byra lyg į kiaurą maišą.
„2013–2015 metais „Nevėžiui“ iš savivaldybės buvo skiriama apie 55 tūkst. eurų per metus ir klubas kažkaip gyvavo. 2016–2018 metais per metus buvo vidutiniškai skiriama apie 230 tūkst. eurų.
Šiais metais jau skirti 183 tūkst. eurų ir dar papildomai prašoma 200 tūkst. eurų. Išeina taip, kad savivaldybės jau prašoma kone 400 tūkst. eurų. Tai peršasi vienintelė išvada, kad savivaldybė, matyt, yra vienintelė „Nevėžio“ rėmėja.
Krepšinis yra verslas. Dalį pinigų turėtumėte susirinkti parduodami bilietus į varžybas ir iš kitų rėmėjų. Mes į šį jūsų verslą nesikišam, tačiau norėtume girdėti argumentus, dėl ko šiais metais prašote kone dvigubai didesnės paramos nei ankstesniais metais“, – sakė P. Aukštikalnis.
Į šiuos skaičiais paremtus jo argumentus neatsakė nei I. Marijošienė, nei susitikime dalyvavę klubo dalininkai.
I. Marijošienė mykė tik apie tai, kad esą tokie buvo klubo susitarimai su ankstesniais rajono vadovais.
Pasak jos, šie esą žadėjo, kad metų viduryje krepšiniui bus atseikėta papildoma suma iš savivaldybės surinktų viršplaninių lėšų, nes dabar skirta 183 tūkst. eurų parama, pasak jos, esą labai maža.
Akiplėšiškumas nustebino
Toks I. Marijošienės akiplėšiškumas nustebino savivaldybės administracijos direktorių Arūną Kacevičių.
„Jūs puikiai žinojot, kad savivaldybės strateginiame plane šiais metais jums buvo numatyta skirti 183 tūkst. eurų. Nei daugiau, nei mažiau. Savo biudžetą pagal tai ir turėjote planuoti.
Kažkieno pasakymai, kad vėliau jums bus skirta dar pinigų, visiškai nepagrįsti. Net jei savivaldybė rudenį ir gaus viršplaninių lėšų, tai tikrai turės juos kur panaudoti ir tai nereiškia, kad tie pinigai bus skirti jums“, – paaiškino A. Kacevičius.
Rajono tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė bei didžiausios rajono tarybos frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ pirmininkė Nijolė Naujokienė sakė: „Jums turėtų būti gerai žinoma, kad įsibėgėjus metams visi rajono biudžeto pinigai yra paskirstyti. Kodėl dabar mes turėtume atimti iš švietimo, kultūros ar kokios kitos srities 200 tūkst. eurų ir atiduoti juos jums? O gal manote, kad turėtume nenutiesti kokios vandentiekio atkarpos ar neatlikti kitų įsipareigojimų žmonėms už tokią pinigų sumą?
Beje, jūs taip pat turėjote susiplanuoti savo biudžetą visiems metams, bet dabar ir vėl eilinį kartą susiduriate su finansinėmis problemomis ir nežinote, kaip jas spręsti. Bet tikriausiai nereikėtų stebėtis – šį procesą stebiu ir analizuoju jau daug metų – kiekvienais metais situacija panaši. Kaip kokie pinigų „išmušinėtojai“ jūs mus eilinį kartą pastatėte prieš faktą – vėl reikia 200 tūkst. eurų – duokit. Neduosit, krepšinio nebus. Taip nesąžininga ir neteisinga.“
Jau daug metų niekas nesikeičia
N. Naujokienė akcentavo, kad jau daug metų krepšinio klube „Nevėžis“ niekas nesikeičia. Ten visada yra problemų ir visada jas mokesčių mokėtojų pinigais kažkodėl turi spręsti tik savivaldybė. Pati klubo vadovybė nesugeba ne tik susirasti kitų rėmėjų, bet nė kiek nepažengė į priekį nei mąstymu, nei marketingo požiūriu, nei strategijos lygmeniu.
Vietoj to, kad klubas pats užsidirbtų, visuomet tik prašo vis papildomo savivaldybės finansavimo ir tokiu būdu skriaudžia visus rajono gyventojus.
„Dėl to, kad jūs neturite jokios klubo strategijos, savivaldybė nuolat tampa jūsų įkaitu. Jūs aiškinat, kad dėl per mažo finansavimo neva savivaldybė kalta, o mes traktuojam, kad jūsų klubas nedirba taip, kaip turi dirbti. Jūs nemokate susikurti savo vizijos ir jos apsiginti rajono taryboje, neįrodote, kad tų pinigų jums tikrai reikia. Nepateikiate jokių argumentų, kad galėtume priimti aiškius ir nediskutuotinus, pastovius ir įtampos nekeliančius sprendimus.
Pirmiausia patys turite išsispręsti savo vadybines ir klubo valdymo problemas, o tada jau kreiptis pagalbos į savivaldybę. Patys turite pradėti realiai dirbti, kad savivaldybė galėtų jums padėti. Negali būti taip, kad privatus krepšinio klubas gyventų pagrinde tik iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė N. Naujokienė.
Kaltina nemokėjimu dirbti
N. Naujokienei antrino ir LKL prezidentas R. Milašius.
Jis taip pat mano, kad Kėdainių krepšinio klubo administracija nededa pakankamai pastangų nei ieškodama rėmėjų, nei spręsdama kitas problemas.
„Šiandien Kėdainių rajonas yra vienas iš turtingiausių pramonės rajonų, bet verslininkai jums neduoda pinigų, nes šiais laikais juos jau reikia užsidirbti. Vadinasi, nepasiūlote jiems to, ko jiems reikia, nesudominate. Patys ir turėtumėte analizuoti bei ieškoti priežasčių, dėl ko esate verslui neįdomūs, – sakė R. Milašius. – Akivaizdu, kad norint rasti rėmėjus, pirmiausia reikia turėti jiems ką pasiūlyti. Klubas turi kurti vertę. Krepšinis taip pat yra verslas, todėl pirmiausia turite keisti požiūrį ir darbo metodus. Kai aš pats atėjau vadovauti LKL‘ui, taip pat nebuvo pinigų, o dabar turime apie 3 milijonus. Kėdainių krepšinio klubo dalininkai turėtų pagaliau rasti bendrus sprendimus ir pasamdyti gebantį šį darbą dirbti žmogų.“
Sprendimus rasti nebus lengva
Tam, kad LKL galėtų išduoti „Nevėžio“ komandos krepšinio klubui licenciją naujam sezonui, o rajono savivaldybė ieškotų galimybių, kaip jam padėti, klubo savininkams iškelti konkretūs reikalavimai: padengti bemaž 48 tūkst. eurų įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir panaikinti labdaros ir paramos fondą „Krepšinio angelai“, per kurį atliekamas galimai neskaidrus finansavimas. Taip pat pasiūlyta pagaliau surasti ir klubo direktoriumi paskirti kompetentingą žmogų, išmanantį marketingo, komunikacijos bei vadybos principus.
Susitikime dalyvavę trys klubo dalininkai iš penkių iš karto sakė, kad visa tai padaryti nebus paprasta, nes tarp pačių dalininkų nėra bendro sutarimo ir susikalbėjimo.
Vienas iš jų prašė, kad savivaldybė taip pat taptų dalininke ir paskirtų savo atstovą, kuris dalyvautų dalininkų susirinkimuose priimant sprendimus, tačiau akivaizdu, kad kol nėra išspręstos įsisenėjusios problemos, kurias, beje, spręsti vien savivaldybės pinigais mažų mažiausiai yra nesąžininga, savivaldybei tapti dalininke ir tempti ant savo pečių dar didesnę „Nevėžio“ naštą, būtų neprotinga.
Tuo tarpu I. Marijošienė užsiminė nė neketinanti naikinti labdaros ir paramos fondo „Krepšinio angelai“, kuriam pati ir vadovauja. Pasak jos, kaip fondas vykdė savo programas, taip ir toliau vykdys, net jei krepšinio klubas ir nebus per jį finansuojamas.
Ar sugebės „Nevėžis“ šį kartą išlipti iš savo eilinės duobės, paaiškės jau visai netrukus, mat už kelių savaičių prasidės krepšinio klubų licencijavimas, o jei „Nevėžis“ neįvykdys iškeltų reikalavimų, licencijos negaus ir iškris iš LKL.
„Kėdainių rajono savivaldybė tikrai už tai, kad rajonas turėtų savo krepšinio komandą, tačiau tvarka ją valdančiame klube turi būti. Ir jei savivaldybė jai skiria pinigus, vadinasi, jie turi būti panaudoti skaidriai. Susitvarkykite dabar su klubo viduje esančiomis problemomis ir tuomet vėl viską bus galima pradėti nuo balto lapo“, – sakė V. Tamulis.
