Nuo šiol „Žalgirio“ arenos palubėse kabos trijų klubo legendų marškinėliai: Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio ir J. Kazlausko.

Nors pastarasis niekada realiai jų nevilkėjo – geriausius savo krepšininko karjeros metus jis praleido Vilniaus „Statyboje“, pilkas trenerio kostiumas šalies sporto gerbėjams į atmintį įsirėžė turbūt ne mažiau nei 5-as ir 11-as numeriai, kuriais buvo pažymėta dviejų garsiausių visų laikų „Žalgirio“ žaidėjų apranga.

1994-2000 metais komandai vadovavęs specialistas savo priešpaskutiniame sezone Kaune atvedė Eurolygos debiutantus į pačią viršūnę.

„Užaugau Panevėžyje, M. Paulausko laikais. Niekada neįsivaizdavau, kad kažkada galiu būti taip pagerbtas. Sakyčiau, pagarba man – net per didelė, galėjo bendrus visos komandos marškinėlius kabinti“, – sujaudintas iškilmingos ceremonijos kuklinosi 64-erių treneris.

Jo marškinėliai pakelti per rungtynių su „Fenerbahče“ pertrauką, stebint tribūnas aklinai užpildžiusiems 15,5 tūkst. žiūrovų.

Kartu pagerbta visa 1999-ųjų Eurolygos čempionų komanda, kuriai įteiktos sumažintos nugalėtojų taurės kopijos.

„Atėjau į „Žalgirio“ areną ir matau, kaip viskas pasikeitę palyginus su maža Kauno sporto hale. Nesakau, kad tada publika blogai palaikė, bet dabar – kažkokia ekstazė, arti išprotėjimo ribos. Kaip treneris, dabar suprantu, kaip varžovams sunku čia žaisti“, – šypsojosi J. Kazlauskas.

„Atmosfera – kosminė, „Fenerbahče“ bus sunku“, – žavėjosi ir anuomečio „Žalgirio“ vidurio puolėjas Eurelijus Žukauskas.

Vis dėlto antradienio šventei pritrūko laimingos pabaigos: „Žalgiris“ 57:66 nusileido „Fenerbahče“, kuri ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių išsiveržė į priekį 2-1.

J. Kazlauskas, interviu išdalinęs dar per mačo pertrauką, kuomet šeimininkai pirmavo 3 taškais, pabrėžė abejojantis absoliučiu turkų favoritų statusu, kurį jiems garantavo rekordinis pasirodymas reguliariajame sezone.

„Šiandien neįžiūriu „Fenerbahče“ pranašumų prieš „Žalgirį“. Pagrindinis dalykas – nenusileisti turkams fizine jėga. Visas krepšinis paremtas siekiu susikurti persvarą po krepšiu – jėgos ar ūgio. Kiek „Žalgiris“ sugeba nenusileisti, tiek ir sekasi.

Manau, kad mano laikų ir dabartinė „Žalgirio“ komandos labiausiai panašios mikroklimatu. Todėl jubiliejaus proga linkiu pakartoti anų laikų pasiekimą“, – komentavo J. Kazlauskas.

Pasak trenerio, 1999-ųjų ekipa artimus tarpusavio ryšius išsaugojo iki šių dienų ir susiburia ne tik per pompastiškus pagerbimus.

„Paprastai žmonos mums suorganizuoja susitikimus, visa kompanija susitinkame su šeimomis, atšvenčiame. Tikrai bendraujame: žinome vienas kitų vaikų vardus, kai kuriais atvejais – net ir anūkų“, – šypsodamasis į save pirštu bakstelėjo J. Kazlauskas.

Kartu su juo antradienį Nemuno saloje apsilankė buvęs asistentas Algirdas Brazys, fizinio parengimo specialistas Aleksandras Kosauskas, gydytojas Robertas Narkus, masažuotojas Deimantas Demenis, žaidėjai E. Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, Dainius Adomaitis, Saulius Štombergas, Jiri Zidekas, Kęstutis Šeštokas ir Giedrius Gustas. Dar du čempioniškos ekipos nariai – Darius Maskoliūnas ir Tomas Masiulis – dirba dabartiniame klubo trenerių štabe.

Iš sensacingo triumfo autorių arenoje trūko tik abiejų komandos amerikiečių: Anthony Bowie ir Tyuso Edney.

Plačiau apie 1999 metų „Žalgirio“ žygį per Europą galite perskaityti čia – Eurolyga-ga: istorinė „Žalgirio“ pergalė.